Apie Palangos valdžios kėslus sužinojusius Pajūrio regioninio parko direkcijos (PRP) darbuotojus ištiko šokas.
„Vakarų eksprese” vakar perskaitę publikaciją „Palangos valdžia vėl klimpsta į skandalą”, jie žadėjo skubiai imtis priemonių prieš galimą valstybės saugomo pajūrio teritorijos grobstymą.
Be to, Palangos gyventojai, pasipiktinę galimai neteisėtais kurorto valdininkų veiksmais dėl negrąžinamos žemės teisėtiems šeimininkams, taip pat dėl įtarimų galimai sukčiaujant, šiandien prie kurorto Savivaldybės rengia piketą.
Peiliu per širdį
PRP direkcijos vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis prisipažino, kad perskaitęs apie tai, jog praėjusiais metais kurorto Savivaldybės vardu aplink buvusią kariškių pirtį Nemirsetoje buvo suformuotas žemės sklypas, pasijuto lyg širdį būtų pervėrę peiliu.
„Be mūsų direkcijos žinios valstybės saugomose teritorijoje negali būti formuojami jokie žemės sklypai, nes ji – išskirtinė valstybės nuosavybė. Maža to, tas suformuotas sklypas patenka ne tik į Nemirsetos kraštovaizdžio draustinį, bet ir į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000″ bei į Pajūrio juostą, saugomą atitinkamu įstatymu”, – mūsų dienraščiui sakė E. Paplauskis.
Jo kolega, PRP direkcijos vyriausiasis vadybininkas rekreacijai Egidijus Jurkus tvirtino, kad šiandien aišku viena: Pajūrio regioninio parke prasidėjęs žemės sklypų formavimo procesas vyksta pažeidžiant procedūras. Mat jeigu apie tai, kaip dera, nebuvo informuota direkcija, privalanti pateikti atitinkamas savo pastabas, problemų gali būti ir daugiau.
Vietoje sklypo – miškas
Saugomo pajūrio prižiūrėtojai nesupranta, kaip Palangos savivaldybė galėjo formuoti žemės sklypą. Anot jų, prieš mėnesį patvirtiname Saugomų teritorijų tvarkymo plane toje vietoje, kur tebėra buvusios karininkų pirties bei kitų Palangos savivaldybei perduotų kariškių pastatų likučiai, turi būti rekreacinis miškas.
Todėl artimiausiu metu Pajūrio regioninio parko direkcija, prašydama pasiaiškinti, kreipsis ir į kurorto Savivaldybę, ir į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją.
Vakar „Vakarų ekspresas” rašė, kad 1996 metais 7-asis dragūnų pamario gynybos batalionas perdavė Palangos savivaldybei trylika jiems priklausiusių avarinės būklės pastatų Nemirsetoje. Šie turėjo būti visiškai likviduoti, tačiau statinių liekanos išliko. Be statybinių šiukšlių, Pajūrio regioniniame parke tebėra ir kai kurių pastatų pamatai.
Šį pavasarį Palangos verslininkui Antanui Baranauskui pradėjus domėtis situacija Nemirsetoje, paaiškėjo, kad kurorto Savivaldybei perduotų pastatų pastarosios balanse nėra. Tačiau 2004 m. lapkričio mėnesį Savivaldybės vardu aplink paliktus buvusios kariškių pirties pamatus, esančius už kelių šimtų metrų nuo jūros, suformuotas žemės sklypas. Maža to, laikinai Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis Laimutis Kondrotas pareiškė, kad Savivaldybė artimiausiu metu sieks įsiteisinti ir kitus objektus Nemirsetoje.
Šiuo metu tyrimus dėl galimo žemės grobstymo, procedūrinių pažeidimų Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje atlieka ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos skyrius, ir Seimo kontrolierė.
Natalija Mogučaja
„Vakarų ekspresas”