Naujųjų būstų plėtrą stabdo laisvų sklypų stoka, įvairūs ribojimai, gyventojų interesai ir atpigę senos statybos butai
Naujos statybos butų paklausa Kaune tebėra didelė, tačiau jų statybos bumo kaip sostinėje nėra. Statybų bendrovės teigia, kad laisvos žemės mieste nėra daug, jų kainos didelės. Tinkamuose daugiabučių statyboms vietose projektų organizatoriai dažnai susiduria su aplinkinių namų gyventojų pasipriešinimu.
Žemės kaina neleidžia uždirbti
UAB „Mitnija” generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimundas Mickūnas sako sulaukiantis daug pasiūlymų įsigyti žemės sklypą daugiabučių statyboms. „Tačiau 99 proc. šių pasiūlymų tenka atmesti, – teigė jis. – Privatūs asmenys ir įmonės mano, kad užtenka parengti detalųjį planą, tačiau paaiškėja, kad teks daug investuoti į infrastruktūrą, atsiranda kokių nors biurokratinių apribojimų. Dažniausiai sklypo kaina ir pardavėjo prašomas pelnas už jį būna per didelis. Vien statybų išlaidos yra maždaug apie 2800 litų kvadratiniam metrui, o pridėjus žemės kainą, butai taptų brangesni nei rinkoje”.
„YIT Kausta būstas” direktorius Algimantas Nekrašius taip pat minėjo, kad naujų daugiabučių plėtrai arčiau miesto centro vietos jau beveik nėra. „Kol kas plėtra vyksta Kauno pakraščiuose, – sakė jis. – Antra vertus, turėtų nykti puikiausiose Kauno vietose stūksantys fabrikai ir kiti gamybiniai objektai. Vietoje jų galėtų įsikurti vaizdingi gyvenamieji kvartalai”.
UAB „Inreal” Prekybos skyriaus Kaune vadovas Vilius Grybėnas teigė, kad nieko nedaroma ir laisvuose žemės plotuose. „Nemaža dalis priklauso savivaldybei, kiti savininkai tiesiog neskuba jos parduoti ar joje ką nors statyti tikėdamiesi didesnių žemės ar butų kainų, taip pat laukiama Kauno miesto aukštuminių pastatų projekto”, – kalbėjo jis.
Senieji būstai dar nelaidojami
Pasak R.Mickūno, naujų būstų rinkoje pokyčių atnešė ir euro atidėjimas. „Senos statybos būstai atpigo ir žmogui dabar iškyla dilema: ar pirkti dviejų kambarių butą naujame name, ar už tą pačią kainą erdvesnį keturių kambarių, bet sename pastate, – aiškino jis. – Naujam būstui lengviau suteikiami kreditai, butai būna ekonomiški, tačiau jie ir brangesni. Jei šeima didelė ir neturi pakankamai pajamų, ji aukoja patogesnį gyvenimą dėl erdvės”.
Nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, keturių kambarių butą daugiau kaip 30 metų blokiniame name galima įsigyti už 250 tūkst. litų, maždaug tiek arba dar daugiau kainuoja dviejų kambarių būstai naujuose namuose.
Koją kiša biurokratija
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus” Kauno biuro Gyvenamojo departamento vadovės Eglės Norkienės nuomone, senos statybos butų paklausa nepralenks naujųjų būstų. „Bankai naujiems butams suteikia kreditus be pradinio įnašo, juos ateityje bus daug lengviau parduoti, jei pirkėjas norės keisti būstą”, – tvirtino ji.
E.Norkienės teigimu, naujų daugiabučių paklausa kol kas dar gerokai viršija pasiūlą. „Norinčiųjų įsigyti naujus butus tikrai daug, tačiau tokių būstų dar trūksta. Kaunas išsiskiria tuo, kad čia nekilnojamojo turto vystymo bendrovėms daug sunkiau įveikti biurokratinius barjerus – derinti detaliuosius planus, gauti statybos leidimus, tvarkyti kitus dokumentus, – sakė ji. – Ne viena bendrovė atsisakė naujų daugiabučių statybų projektų arba netekusios kantrybės pardavė juos kitoms įmonėms”.
Gyvenamojo departamento vadovė pastebi, kad Kaune bendrovės naujus butus rezervuoja tik turėdamos visus reikalingus dokumentus. „Tuo tarpu Vilniuje rezervavimas prasideda dar rengiant projektą. Vadinasi, Kaune didesnė baimė neįveikti visų biurokratinių procedūrų”, – mano ji.
V.Grybėnas pasigenda bendrojo miesto plėtros plano. „Dėl to šiuo metu negalimi žemės sklypų paskirčių pakeitimai”, – sakė jis.
R.Mickūnas minėjo, kad kai kuriuos projektus atsisakoma įgyvendinti baiminantis konfliktų su gyventojais. „Įsigijus sklypą dar reikia išsiaiškinti, ar gyventojai nepradės protestuoti prieš statybas prie jų namų, – kalbėjo jis. – Tai suprantama – kiekvienas suinteresuotas ginti savo aplinką, bet tai irgi stabdo daugiabučių statybos plėtrą”.
Kaunas kol kas – trečias
Kauno bendrovė „YIT Kausta būstas” šiuo metu daugiau projektų įgyvendina Vilniuje. Taip pat ketina įkurti biurą Klaipėdoje. „Dabar opiausia Kauno problema – užsitęsę žemės grąžinimo klausimai, tačiau įžvelgiame ir kitų galimų grėsmių – jei Kaunas liks trečiuoju miestu po Vilniaus ir Klaipėdos, jį gali palikti jauni perspektyvaus darbo ieškantys žmonės. Kaunui reikia investicijų, naujų darbo vietų ir išskirtinumo”, – mano A.Nekrašius.
Jo duomenimis, Vilniuje per metus nuperkama maždaug 2000 butų, Klaipėdoje – apie 350, o Kaune – 400-500 butų. „Perkamosios galios potencialas Klaipėdoje ir Kaune yra apylygis, tačiau Kaunas yra bene dvigubai didesnis miestas, todėl jam reikėtų patrauklaus ir išskirtinio identiteto, kuris taptų traukos centru bei skatintų plėtrą”, – kalbėjo direktorius.
Plėtrai vietos atsirastų
Savivaldybės administracijos
Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius teigė, kad mieste yra nemažai plotų, kur galėtų būti statomi daugiabučių kvartalai. „Jau buvo pristatytas žemutinės Fredos, Neries krantinės Vilijampolėje, Gintariškių gyvenamųjų kvartalų projektai, yra ir daugiau vietų, kur galėtų iškilti po kelis daugiabučius, – sakė jis. – Tačiau dėl kažkokių priežasčių šie projektai nevystomi taip sparčiai, kaip norėtųsi”.
S.Lukošius pripažino, kad daug laiko verslininkams atima dokumentų rengimas. „Ilgai užtrunka sąlygų derinimas Kauno apskrities administracijoje, o gal ir mūsų tarnautojai dėl didelio krūvio arba kitų priežasčių nedirba taip sparčiai, kaip reikėtų”, – kalbėjo S.Lukošius.
Jis mano, kad verslininkams ir valdininkams vertėtų surengti apskritojo stalo pasitarimą, kad šios problemos būtų išspręstos.