Lenkijoje praėjusią savaitę įvyko tai, ko jau seniai buvo galima tikėtis: po penkių audringų bendro valdymo mėnesių galutinai išsiskyrė „Įstatymo ir teisingumo” ir „Savigynos” partijų keliai
Premjeras Jaroslawas Kaczynskis ketvirtadienio vakarą su trenksmu atstatydino „Savigynos” lyderį Andrzejų Lepperį iš vicepremjero posto ir vyriausybės.
„Pastaruoju metu susidariusi padėtis negali tęstis. Lenkijai reikia ramybės ir stabilumo (…). Ponui Andrzejui Lepperiui buvo duota galimybė dalyvauti gero valdymo procese. Galimybė dirbti vyriausybėje, kuri iš visų ligšiolinių vyriausybių yra labiausiai palanki kaimui (…). Trumpai tariant, jis buvo gavęs galimybę ne tik pakeisti savo politinį įvaizdį, bet ir politines funkcijas viešajame gyvenime. Ponas Lepperis nepasinaudojo ta galimybe. Neilgai trukus, jis sugrįžo prie kiršinimo, kurstymo praktikos”. Riaušininku išvadintas Lepperis neliko skolingas premjerui Kaczynskiui: „Tai ne aš pasielgiau kaip triukšmadarys, kaip chamas. Aš ir taip ilgai ištvėriau”.
Kas pirmas pradėjo?
„Įstatymo ir teisingumo” bei „Savigynos” koalicija braškėjo nuo pat jos sudarymo pradžios. Nors Lepperis sulaukdavo net komplimentų iš „Įstatymo ir teisingumo” politikų, esą jis pasikeitė, jis jau ne populistas, bet rimtas valstybininkas, buvo aišku, kad ši vyriausybė tikrai neištvers iki kitų Seimo rinkimų. Kaip buvo galima numatyti, ji suklupo ties pirmu išbandymu, kai buvo pradėta rengti kitų metų biudžetą. Lepperis pareikalavo papildomų kelių milijardų zlotų savo vadovaujamai Žemės ūkio ministerijai, sveikatos apsaugos ir švietimo darbuotojams. „Savigynos” lyderis puikiai suvokė, kad toks reikalavimas nerealus, nes biudžetas nėra guminis. Šito jau buvo per daug premjerui Kaczynskiui, juolab, kad prieš kelias dienas per neformalų susitikimą vyriausybinės koalicijos partneriai lyg ir susitarė nenaudoti biudžeto politiniuose žaidimuose. Todėl kai kurie apžvalgininkai mano, kad Lepperis pats išprovokavo koalicijos griūtį. Ne paslaptis, kad „Teisės ir teisingumo” politikai jau senai vilioja į savo partiją „Savigynos” parlamentarus. Ir visai sėkmingai. Antai, į Kaczynskio partiją perėjo buvęs artimas Lepperio bendražygis Mojzesoviczius ir kiti. Po rinkimų „Savigynos” frakcijoje buvo 56 nariai, dabar liko tik 49. „Savigynos” lyderis pamatė, kad laikui bėgant padėtis gali tapti nekontroliuojama: privilegijų ir valdžios skonio žavesį pajutusių jo partiečių galvose gali kilti mintis apsipalaiduoti nuo Lepperio, ir pereiti į didžiausią koalicijos „Įstatymo ir teisingumo” partiją, taip užsitikrinant šiltas vietas bent jau iki parlamento rinkimų.
Kam naudingi pirmalaikiai rinkimai
Politikai svarsto įvairius scenarijus. Pirmas – „Įstatymas ir teisingumas” ieško naujų sąjungininkų. Kaczynskio akys krypsta link Lenkijos liaudininkų sąjungos, kuri Seime turi 25 balsus. Tačiau kol kas liaudininkai nerodo didelio noro jungtis į koaliciją, juolab kad lapkričio 12 dieną vyks savivaldos rinkimai, ir liaudininkų elektoratui toks posūkis gali būti nepriimtinas ir nesuprantamas. Kitas galimas variantas – Kaczynskio partija postais ir privilegijomis suvilioja „Savigynos” ir laudininkų parlamentarus, užsitikrindami daugumą Seime. Trečia, ir logiškiausia išeitis būtų pirmalaikiai parlamento rinkimai. Už juos yra antra pagal dydį opozicinė „Pilietinė platforma” (Seime turi 131 balsą), kurios populiarumas visuomenėje auga, ji šiuo metu jau lenkia „Įstatymą ir teisingumą”. Pirmalaikius rinkimus remia ir opozicinė Kairiųjų demokratų sąjunga, kuri tikisi atsigauti po triuškinamo pralaimėjimo per 2005 metų rinkimus.
„Įstatymo ir teisingumo” lyderiai yra už rinkimus tuo atveju, jeigu nepavyks sulipdyti naujos daugumos Seime. Kol kas, atrodo, Kaczynskio partija nėra apsisprendusi, kurį variantą pasirinks. Pirmalaikiai rinkimai gali būti rizikingi, nes „įstatymas ir teisingumas” gali jų ir nelaimėti. Nors per vienus valdymo metus pavyko nemažai nuveikti, ypač kovojant su korupcija, akivaizdžių permainų eilinis pilietis kol kas nemato.
Pirmalaikių rinkimų cunamis nuo politinės scenos gali nušluoti „Įstatymo ir teisingumo” koalicijos partnerę Lenkijos šeimų lygą, kurios elektoratą „įsiurbė” Kaczynskio partija.
Mažiausiai rizikuoja triukšmadariu išvadintas Lepperis. Apklausos rodo, kad jo partijos populiarumas krito mažiausiai ir dabar sudaro apie 10 nuošimčių. Regis, Lepperiui pavyko įtikinti ištikimus rinkėjus, kad nors jis buvo vicepremjeru, „Savigynos” partija pasiliko opozicijoje.