Nors pastaruoju metu švietimui, kaip prioritetinei valstybės raidos sričiai, skiriama vis daugiau lėšų, uostamiesčio mokyklų vadovai tvirtina, kad bendruomenės parama švietimo įstaigoms tebėra aktuali ir reikalinga.
Pasak jų, valstybė dar negreit sugebės skirti deramą finansavimą švietimui, o paramos lėšos jau šiandien gali padėti išspręsti tam tikras problemas.
Daugiausia paramos lėšų, anot vadovų, mokyklos gauna iš mokinių tėvų ir pačios mokyklos darbuotojų skiriamų 2 procentų pajamų mokesčio, o gauta suma siekia nuo 5 iki 50 tūkstančių litų per metus.
Anot Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovo Stasio Ruibos, paramos lėšos dažnai praverčia gerinant ugdymo proceso organizavimą.
Gimnazijoje, vadovo teigimu, už skirtų 2 procentų lėšas suremontuota sporto salė, dalis kabinetų, nupirkta įvairių mokymo priemonių.
Baltijos vidurinės mokyklos direktorė Vitalija Grybauskienė tvirtina, kad parama mokyklai kasmet populiarėja. Tiesa, anot vadovės, retas kuris pats pasisiūlo paremti, tenka prašyti. Tačiau už tėvų skirtas 2 procentų lėšas mokykloje nuveikta iš tiesų daug.
„Nupirkom visai mokyklai žaliuzių, suolų, baldų technologijų kabinetui, stalų kompiuteriams. Šiemet visas lėšas skirsime remontui bei naujiems baldams”, – pasakoja vadovė.
Simono Dacho mokyklos direktorė Elena Blažienė pastebi, kad atsiradus galimybei dalį pajamų mokesčio skirti paramai, rėmėjų ženkliai sumažėjo. Anot jos, anksčiau mokyklą remdavo ne tik tėvai ir čia dirbantys pedagogai, bet ir įmonės bei organizacijos. O dabar pastarosios arba baidosi procedūrų, arba aiškina, kad parama joms nenaudinga.
Tačiau mokykloms parama, anot vadovės, tiesiog būtina, nes jos negali atsilikti nuo vis modernėjančios visuomenės.
„Atsiradus elektroninėms pažymių knygelėms, mokytojams reikia nešiojamų kompiuterių. Be to, mano nuomone, atėjęs į darbą pedagogas turėtų gauti darbo priemonių paketą. Tačiau tam lėšų nėra”, – aiškina E. Blažienė.
Anot jos, labdaringa veikla populiari visame pasaulyje, todėl parama mokykloms turėtų būti plėtojama.
Tuo tarpu Martyno Mažvydo mokyklos vadovas Vytautas Dumčius tvirtina, kad tėvų bei pačios mokyklos darbuotojų parama jam neatrodo priimtina.
„Mokyklos yra valstybinės, todėl jomis turėtų rūpintis pati valstybė. Tačiau kol kas lėšų neužtenka net elementariems dalykams – pedagogai savo sąskaita turi skambinti auklėtiniams, dauginti padalomąją medžiagą”, – aiškina V. Dumčius.
Jo teigimu, kitose šalyse piniginė parama nėra praktikuojama. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse tėvai mokyklas remia neatlygintinu darbu – padeda virtuvėje, veža vaikus į ekskursijas. Tokiu būdu, anot vadovo, palengvinamas pedagogo darbas.
Kita vertus, vadovas pripažįsta, kad kol kas be tėvų paramos išsiversti būtų sunku. Už jų skirtas lėšas mokykla įsigijo žaliuzių, o pirmokų tėvai jau ketvirtus metus savo atžaloms nuperka po suolą.