Privilegijomis apdovanotiems parlamentarams nė motais, kad tūkstančių sklypų savininkų teises varžo antikonstitucinis įstatymas
Seimo plenariniame posėdyje šią savaitę nepriėmus šalies prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytų Medžioklės įstatymo pataisų, šis teisės aktas, kurio kai kurias nuostatas Konstitucinis Teismas (KT) pernai pripažino prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui, liko galioti ir toliau.
Labiausiai Konstitucijos sargai kritikavo tuos įstatymo straipsnius, kurie leidžia medžioti privačiuose sklypuose, kai kuriais atvejais net be šių sklypų savininkų sutikimo. Medžioklės įstatymas nedraudžia nepranešti jiems apie sklypų įtraukimą į medžioklės plotus – pakanka apie jų sudarymą arba ribų keitimą informuoti savivaldybę ir paskelbti spaudoje.
„Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį privačios žemės sklypuose būtų leidžiama medžioti be šių sklypų savininkų sutikimo”, – nusprendė KT. Jis pabrėžė: jei asmeniui priklausančiame sklype ketinama medžioti, šio sklypo savininkui apie tai turi būti pranešta tiesiogiai.
Ginčas dėl menkniekio?
Paskelbus šį KT nutarimą Seimas ydingą Medžioklės įstatymą buvo priverstas taisyti. Šių metų liepą įstatymo pataisos parlamento plenariniame posėdyje buvo priimtos, tačiau prezidentas jas vetavo – jo nuomone, naujieji taisymai irgi neatitinka Konstitucijos reikalavimų. Šalies vadovas pateikė Seimui savąjį Medžioklės įstatymo tobulinimo projektą.
Adamkus siūlė įtvirtinti specialius leidimus, kad be aiškaus sklypo savininko raštiško leidimo negalima medžioti jam priklausančioje valdoje.
Seimo pataisose buvo numatyta, kad medžioklės plotus nustatančioms savivaldybės komisijoms pakanka registruotais laiškais informuoti visus sklypų savininkus apie ketinimą jiems priklausančias valdas įtraukti į medžioklės plotus. Šiuose laiškuose būtų klausiama, ar savininkas sutinka, kad jo sklype būtų medžiojama, ar draudžia, ar pateikia savo sąlygas. Jei per tris mėnesius savivaldybės medžioklės plotų komisija negauna sklypo savininko rašytinio sprendimo – laikoma, jog jis neprieštarauja, kad jo žemėje bus medžiojama.
Medžiotojai – vieningesni
Balsuojant dėl to, kurias Medžioklės įstatymo pataisas priimti – tas pačias Seimo, kartu atmetant prezidento veto, ar šalies vadovo pasiūlytąsias, užvirė karšti ginčai.
Seimo nariai medžiotojai – Antanas Bosas, Jonas Jagminas, Bronius Bradauskas, Alfredas Pekeliūnas, Viktoras Rinkevičius ir Gintautas Mikolaitis – tikino, esą Seimo pateiktose pataisose antikonstitucinių nuostatų nebeliko, o prezidento siūlymas visiems sklypų savininkams būtinai atsakyti raštu sukels jiems daug nepatogumų ir brangiai kainuos. „Patarėjai prezidentą suklaidino”, – apibendrino šį teisės aktą pristatęs Bosas.
Seimo nariai ne medžiotojai – Egidijus Klumbys, Julius Veselka, Kazys Starkevičius, Gintaras Steponavičius ir Jonas Ramonas – kvietė kolegas palaikyti ne, pasak jų, saujelės medžiotojų, o sklypų savininkų, kurių šalyje yra kur kas daugiau, interesus. Tačiau reikiamo balsų skaičiaus nesurinko nei Seimo, nei prezidento pasiūlymai.
Prarado investuotus pinigus
Privačių medžioklės plotų savininkų asociacijos vadovo Rimvydo Antano Valiulio nuomone, ši aklavietė – dar vienas įrodymas, kad Lietuvoje tebegalioja sovietinė medžioklės tvarka, kuria mėgaujasi buvusių elitinių medžioklės būrelių nariai. Jų, anot Valiulio, tebėra Seime, ir jie primeta savo tvarką. Valiulio teigimu, Medžioklės įstatymas sklypų savininkus nustūmė nuo medžioklės reguliavimo ir valdymo, uždraudė jiems medžioti savo valdose.
„Prieš keletą metų Jurbarko rajone vietos medžiotojai, sklypų savininkai, buvo susibūrę į klubą „Gintaras”. Nusipirkę ir suremontavę apleistą pastatą, jame įsirengė medžioklės namą, pastatė tykojimo bokštų, kitokios įrangos, nupirko pašarų žvėrims. 2002 metais Seimui priėmus Medžioklės įstatymą, „Gintaro” klubo medžiotojų veikla buvo uždrausta, jie turėjo daug nuostolių”, – piktinosi pašnekovas.
Medžioklės įstatymas žalos padarė ir jam pačiam, mat Valiulis prieš šešerius metus Zarasų rajone buvo įsteigęs 400 hektarų savuosius medžioklės plotus. „Užsakiau kaimo turizmo sodybos ir medžioklės namo projektą, išleidau keletą tūkstančių litų medžioklės įrenginiams, pašarams. Visa tai pražuvo, nes Medžioklės įstatymas nurodė pripažinti ne mažesnius negu 1000 hektarų medžioklės ploto vienetus”, – bėdojo Valiulis.
Jo duomenimis, taip šalyje buvo sunaikinta 70 individualių medžioklės ploto vienetų, jų savininkai turėjo apie 700 tūkst. litų nuostolių.
„Medžiotojų Lietuvoje yra tik 30 tūkst., miško savininkų – 260 tūkst., žemės savininkų – 240 tūkst. Dar 830 tūkst. savininkų turi namų valdas. Ir šie pusantro milijono savininkų turi paisyti medžiotojų interesų, pastarųjų patogumui priimami mus diskriminuojantys teisės aktai”, – piktinosi Valiulis.
Svarbesnės problemos palauks
„Dabar blogai ir medžiotojams, ir sklypų savininkams”, – sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. Jis nepatenkintas, kad Seimo pataisos buvo nepriimtos.
Dėl prezidento siūlymų Tijušas neapgailestauja. „Prezidentas, tikriau jo patarėjai, nieko iš esmės naujo nepasiūlė, tik sudėtingą ir brangų sklypų savininkų ir medžiotojų bendravimo būdą”, – kalbėjo medžioklės specialistas.
Jo nuomone, šis sklypų savininkų ir medžiotojų konfliktas yra dirbtinai išpūstas. „Iš tiesų to konflikto ir nėra, jį tik norėtų regėti nedidelė grupė sklypų savininkų, kurie svajoja medžioti savo žemės lopinėliuose nepaisydami, jog taip būtų išnaikinti žvėrys. Klubui, kuriame aš medžioju, priklauso 12 tūkst. hektarų žemės ir yra pustrečio tūkstančio jos savininkų. Manote, mes pykstamės? Priešingai – gražiai sutariame”, – dėstė Tijušas. Jo nuomone, viskas ar beveik viskas priklauso nuo žmonių geranoriškumo, noro girdėti vienas kitą.
„Lygiuotis į tas užsienio šalis, kuriose šimtametės žemėvaldos ir medžioklės tradicijos, mums dar anksti. Antai dažnai sklypų savininkai klausia: kodėl Vokietijoje leidžiama steigti 70 hektarų medžioklės ploto vienetą, o Lietuvoje – ne mažiau kaip tūkstančio? Diskriminacija! O iš tiesų viskas paprasta: Vokietijoje žvėrių yra 13 kartų daugiau negu Lietuvoje”, – aiškino medžiotojas.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys, kuriam bene daugiausia iš šios institucijos darbuotojų tenka gilintis į medžioklės tvarką reglamentuojančius aktus, tik rankomis skėstelėjo. „Rodos, naujieji Seimo siūlymai buvo geri. Dabar vėl teks pradėti iš naujo – steigti darbo grupę, diskutuoti, derinti, priiminėti…” – kalbėjo jis.