Raguvos seniūnijos Kritižio kaime įsikūrusi ūkininkų Algirdo ir Emilijos Bielinių sodyba jau iš tolo boluoja paukščių pulkais. O kai jie visi būriu patraukia per pievą, mosuodami pakeltais sparnais, atrodo, tarsi teka srauni ir garmanti upė.
Laimėjo prizą
Tarptautinėje specializuotoje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2006” ūkininkai A. ir E.Bieliniai pelnė prizą „Geriausiai įvertintam veisliniam paukščiui”. A.Bielinis džiaugiasi, kad jo auginamos vištinės žąsys yra vieninteliai veisliniai paukščiai Lietuvoje, ir juokiasi, kad ne vienas smalsuolis stebėjosi tokiu veislės pavadinimu. Būta ir gandų, kad šie paukščiai atsirado sukryžminus vištą su žąsinu. Vištinės žąsys išvestos XX amžiaus pradžioje, neplaningai kryžminant vietines žąsis su Rytprūsių naminėmis, o vėliau – su ‘Emdeno’ ir iš dalies – su ‘Pomerancijos’ veislės žąsimis.
Vištinės žąsys palyginti stambios, turi vidutinio dydžio galvą, mėlynas akis, neilgą oranžinį snapą. Kaklas gražiai išlenktas, nugara plati, neilgos ochros spalvos kojos, baltos plunksnos. Pilkų ir margų pasitaiko rečiau. Prieauglio svoris rudenį pasiekia penkis šešis kilogramus. Per metus ši žąsis sudeda dvidešimt trisdešimt kiaušinių, kartais – ligi keturiasdešimties. Kiaušinio svoris 145-170 g, jie yra dietiniai, labai skanūs. Dėti pradeda 308-315 dienų amžiaus vasario-gegužės mėnesiais.
Žąsys gerai prisitaiko prie gyvenimo sąlygų, puikiai penimos, duoda daug vertingų pūkų ir plunksnų. Šėrimosi laikotarpiu pešamos gyvos. Šios žąsys yra prastos perekšlės. Kiaušinių apvaisinimas siekia aštuoniasdešimt devyniasdešimt procentų, o žąsiukų išsirita apie šešiasdešimt procentų. Ūkininkų Bielinių vištinės žąsys yra grynaveislės, jų kraujo mėginių yra padėta į banką. Genofondas saugomas.
Dirba patys
Šeima žąsis laiko jau penkerius metus, dvejus pastaruosius vykdo specialią programą. Vasarą laukuose ganosi apie pusantro šimto žąsų, kurios turi augti penkerius metus, tik paskui parduodamos. Darbuotojų nesamdo, visa šeima dirba pati. Kad žąsys būtų sveikos, joms reikia erdvės, gryno oro, gero lesalo ir laisvės. Tokiam būriui ne per daug ir trijų su puse ha plotas. Žąsys apvaikšto visą aplinkinę nedirbamą žemę, maudosi dviejose kūdrose. Juodą darbą padarė pasaulyje siautusi paukščių gripo epidemija, nes uždaryti paukščiai pastebimai nuskurdo.
Kiaušinių dėjimo laikas reguliuojamas pašarais. Vasarą žąsų nemaitina, nes jos prisižoliauja pačios. Žiemai maistas ruošiamas.
Įdomybės
Algirdas sako, kad viskas, ką pasiekė, yra tik paties atradimai. Mokslinės literatūros yra mažai, o ir ta pati nutolusi nuo realybės.
Vištinės žąsys – labai įdomūs paukščiai. Jos, kaip ir gulbės, sau porą renkasi visam gyvenimui. Pasitaiko ir daugpatystės atvejų, kada vienas žąsinas vaikšto su trimis žąsimis ar viena žąsis turi keturis žąsinus. Nuo vasario iki gegužės mėnesio tęsiasi intensyvaus poravimosi laikotarpis. Žąsų būryje būna didelė sumaištis ir šurmuliavimas, patinai nenustygsta, stumdosi. Tačiau atsiranda gudruolis, kuris savo žąselę ramiai nusiveda už tvarto, ten jie pasimyli ir vėl abu drauge sugrįžta į būrį.
Vištinės žąsys yra taikios, pašnypščia tik pagąsdindamos, bet nesignaibo. Algirdas sako, kad įdomiausia žąsis stebėti, kada pakyla vėjas. Tada jos bėgte bėga prie obels, ten sugula ir laukia nukrintančio obuolio. Vikresnis žąsinas pašoka, pasigauna medžio šaką ir nupurto obuolius arba slyvas. Didžiausieji žąsinai tampa būrio vadais.
Nelaimių būna – žąsys susižeidžia, krenta, jas nusineša lapės. „Kartą mačiau, kaip prie pat šuns lapė pasigavo žąsį. Aš už šautuvo, išbėgu į kiemą, nusitaikau ir pamatau, kad tolėliau, prigludęs prie žemės, laukia lapiukas.Taip ir negalėjau nušauti, nes pasidarė gaila”, – pasakojo Algirdas.
Paramos neprašo
Šeimos pragyvenimo šaltinis yra ne žąsys. Ūkininkai sako gyvenantys ” iš vištų”. Viščiukus atsiveža iš Čekijos, Lietuvos Vievio, Žaslių paukštynų, juos paaugina ir parduoda. Paukščiais šeima verčiasi apie penkiolika metų. Yra laikę įvairias rūšis ir veisles. Bosu kalbanti Žako papūga yra šeimos numylėtinė.
Ūkininkai priklauso Nacionalinei paukščių augintojų ir veisėjų asociacijai. Bieliniai valstybine parama nusivylę – daug vargo, popierizmo, važinėjimo, o naudos mažai. Ūkininkai sako, kad valdininkams nepadejuosi: „Nuo jų viskas taip pat kaip vanduo nuo mūsų žąsies. Jokios pagalbos iš valdžios nereikia – tegul tik netrukdo”.