Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje dirbo 1,502 mln. gyventojų – 1,9 proc. (28,6 tūkst.) daugiau nei prieš metus.
Bedarbių minėtu laikotarpiu buvo 88,7 tūkst., o jų skaičius per metus sumažėjo 48 tūkstančiais. Darbo jėga per metus sumažėjo 1,2 proc. (19,4 tūkst. žmonių) – iki 1,591 mln. žmonių, pranešė Statistikos departamentas.
Sumažėjus darbo jėgai, antrąjį 2006-ųjų ketvirtį 15–64 metų gyventojų darbo jėgos aktyvumo lygis buvo 67,5 proc. – 1 procentiniu punktu mažiau nei prieš metus, o gyventojų užimtumo lygis per metus išaugo 1,1 proc. – iki 63,7 procento. Vyrų užimtumo lygis sudarė 66,4 proc., o moterų – 61,1 procento.
Daugiausia gyventojų antrąjį šių metų ketvirtį dirbo apdirbamojoje gamyboje – 264 tūkst. (17,6 proc. visų užimtųjų), prekyboje – 255,3 tūkst. (17 proc.), žemės ūkyje ir miškininkystėje – 197,2 tūkst. (13,1 proc.). Per metus daugiausiai (18,6 tūkst. žmonių) iki 197,2 tūkst. sumažėjo asmenų, dirbančių žemės ūkyje ir miškininkystėje.
Tačiau didėjo samdomąjį darbą dirbančių asmenų dalis. Antrąjį ketvirtį jie sudarė 83,3 proc. visų darbuotojų – 0,7 procentinio punkto daugiau nei prieš metus. Be pagrindinio darbo, papildomai dirbo 91,8 tūkst. žmonių – 6,1 proc. visų užimtųjų.
Šiemet dirbo 175,2 tūkst., arba 49,6 proc. pagyvenusių (55-64 metų) gyventojų ir tai, anot statistikų, yra vienas iš aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Nedarbo lygis sumažėjo iki 5,6 procento. Moterų nedarbo lygis antrąjį 2006 metų ketvirtį buvo 5,8 proc., o vyrų – 5,4 procento. Jaunimo nedarbo lygis smuko 7,1 procentinio punkto – iki 9,4 procento.
Mažėjant bedarbių skaičiui, sumažėjo ilgalaikių bedarbių, ieškančių darbo vienerius metus ir ilgiau, skaičius. Jų antrąjį 2006 metų ketvirtį buvo 41,3 tūkst. – 46,6 proc. visų bedarbių, arba 34,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių mažiau nei prieš metus.
Daugiausiai – 33,2 tūkst. – buvo 25–54 metų ilgalaikių bedarbių ir jie sudarė 53,5 proc. šios amžiaus grupės bedarbių.
Antrąjį 2006 metų ketvirtį bedarbių, turinčių aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą, buvo 8,2 tūkst., arba 9,2 proc. visų bedarbių. Aukštesnįjį išsilavinimą turėjo 3,1 tūkst., arba 3,5 proc. visų bedarbių. Per metus bedarbių, baigusių aukštąsias mokyklas, sumažėjo 4,5 tūkst., o aukštesniąsias – 2 tūkst. asmenų.
Aukščiausias nedarbo lygis buvo Utenos apskrityje – 7,1 proc., taip pat Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse – atitinkamai po 7 ir 6,6 procento. Žemiausias nedarbo lygis buvo Marijampolės (1,7 proc.) ir Telšių (4,3proc.) apskrityse.
Ženkliai nedarbo lygis per metus sumažėjo Panevėžio ir Vilniaus apskrityse – atitinkamai 5 ir 4,1 procentinio punkto.