Vilniaus bendrojo plano rengėjai gavo per 500 pasiūlymų ir pastabų. Daugelis jų susijusios su žemėvalda. Pramonininkai domėjosi galimybe pritraukti į miestą daugiau darbo rankų ir sklypų bei transporto problemomis.
Pagrindinius naujojo Vilniaus bendrojo plano (BP) sprendinius Pramonininkų konfederacijoje pristatė miesto meras Artūras Zuokas ir savivaldybės įmonės „Vilniaus planas” vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Daugelio asociacijų ir įmonių vadovai domėjosi bendra miesto plėtros koncepcija, transporto, darbo jėgos ir žemės paskirties problemomis.
Penkios kryptys
Naujajame Vilniaus BP iki 2015 metų strateginė miesto plėtros kryptis įvardijama kaip decentralizuota koncentracija.
Pakalnio manymu, pasirinktas optimaliausias variantas, kuriuo vadovaujantis išorinė plėtra palankiausiose teritorijose bus derinama su neefektyviai išnaudojamų miesto teritorijų konversija. Taip bus sukurtos galimybės investuoti ir miesto centre, ir periferijoje.
Išorinei plėtrai pasirinktos penkios kryptys – teritorijos vakaruose (Pilaitės zona) ir Šiaurės vakaruose (Povilionių zona), kur yra palanki inžinerinė infrastruktūra, taip pat netoli miesto centro esanti Pavilnio zona, susisiekimą geležinkeliu leidžianti panaudoti Lentvario kryptis, numatomos tramvajaus linijos plėtrai palanki Šiaurinė kryptis (Gulbinai). Pramonės, logistikos ir gamybos zona tradiciškai bus plėtojama Pietų kryptimi. Tačiau atsisakyta sovietmečiui būdingo griežto zonavimo, todėl darbo ir gyvenamosios zonos planuojamos tomis pačiomis kryptimis.
Mišrios teritorijos
BP rengėjai akcentavo naujovę, dėl kurios turėtų sutrumpėti statybos dokumentų rengimo procedūros: miestas suskirstytas į mišrios paskirties teritorijas. Tai reiškia, kad urbanizuoti leidžiamose teritorijose bus galimi keli jų panaudojimo variantai.
„Išvengsime BP keitimo procedūrų, kurios labai ilgos. Dokumentus parengti truks trumpiau”, – sakė miesto meras.
Prisiminę praktiką, kai draudimai apeinami ir statybos vyksta ten, kur jų neturėtų būti, pramonininkai nuogąstavo, ar bus laikomasi BP reikalavimų.
Miesto meras tikino, kad iki 2015 metų plane nurodytos žemės paskirties pakeisti nebus įmanoma. „Miestas savo ruožtu įsipareigoja plėtoti socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą tik tose teritorijose, kuriose tokia plėtra numatyta. Neskirsime mokesčių mokėtojų pinigų teritorijoms, kurių plėtra BP nenumatyta”, – aiškino jis.
Lauks politinės valios
Pramonininkus domino ir darbo jėgos problema, susijusi su gyvenamojo ploto statyba.
„Bendras planuojamų teritorijų plotas – 2849 ha. Daugiau kaip pusė visos teritorijos – 1512 ha – skiriama gyvenamajai statybai, iš jų 75 proc. (1134 ha) numatoma mažaaukštei ir 25 proc. (364 ha) – daugiaaukštei statybai. Tačiau sklypų statybai mieste ir aplink jį nepadaugės, kol nebus priimtos įstatymo pataisos, leidžiančios visuomenės reikmėms paimti žemę iš savininkų teisingai jiems atlyginant. Taip pat reikėtų grąžintinų žemių savininkams kompensuoti pinigais, o ne atiduoti žemę ten, kur jos labai reikia miestui, ir kurti problemas”, – mano meras.
Tačiau tam reikia politinės valios – keisti įstatymus. Kai kurias teritorijas miesto savivaldybė pasirengusi išpirkti, kaip jau daro statydama aplinkkelius ir spręsdama transporto problemą.