Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė klaidingų pranešimų, kad „nuo stichijų nukentėję žemdirbiai kompensacijų gali laukti jau spalį” (BNS, 2006 09 14). Žemės ūkio ministerija informuoja, kad žiniasklaida akivaizdžiai supainiojo tiesioginių išmokų (TI) avansinius mokėjimus su nuostolių kompensacijomis, o tai yra visiškai skirtingi dalykai.
Avansinės tiesioginės išmokos
Žemės ūkio ministerija jau ne kartą skelbė, kad šiemet dėl nepalankių meteorologinių sąlygų stipriai nukentėjo visų žemės ūkio augalų derlius ir ūkininkai patyrė didelių finansinių nuostolių. Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis, ministerija, siekdama bent iš dalies palengvinti sunkią finansinę žemdirbių padėtį, 2006 m. liepos 26 d. kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu leisti iki gruodžio 1 d. (avansu) išmokėti jiems 80 proc. tiesioginių išmokų. Įprasta tvarka tiesioginės išmokos mokamos nuo einamųjų metų gruodžio 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.
Europos Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato atsakyme rašoma, kad mokėti 80 proc. TI avansu nėra pagrindo, tačiau klausimas dėl 50 proc. avansinio TI mokėjimo Europos Komisijoje bus svarstomas rugsėjo 19 d., taigi ir teigiamas atsakymas turėtų pasiekti ministeriją artimiausiu metu.
Avansinės tiesioginės išmokos bus mokamos visiems žemės ūkio subjektams, deklaravusiems pasėlius ir pateikusiems paraiškas dėl tiesioginių išmokų, nežiūrint, kokio dydžio nuostolių jie patyrė.
Intensyviai šiam darbui rengiasi Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Tie pareiškėjai, kurių paramos dokumentuose bei patikros vietoje nebus nustatyta neatitikimų ar klaidų, TI avansus gaus spalio-lapkričio mėnesiais. Kiek ilgiau TI avansų gali tekti palaukti tiems ūkio subjektams, pas kuriuos bus atliekamos patikros pagal NMA nustatytą rizikos atrankos sistemą ir tiems, kurių sklypai yra blokuose su daug savininkų. Visų šių sklypų savininkų paraiškos turės būti patikrintos, kad nebūtų deklaruota daugiau ploto, negu yra iš tikrųjų, ar kad tie žemės ūkio subjektai apskritai nebūtų pripažinti netinkamais gauti tiesioginių išmokų.
Išmokėti TI 50 proc. avansą už pasėlius iš biudžeto reikės apie 137,5 mln. Lt. Išmokoms už II ir III ketvirčiais paskerstus ir eksportuotus bulius ir galvijus bei išmokėti visą pieno išmoką papildomai iš biudžeto reikės 88,2 mln. Lt (iš viso – 225,7 mln. Lt). Likusiąją TI dalį tikimasi išmokėti iki balandžio 30 d.
Nuostolių skaičiavimas ir kompensavimas
Žemės ūkio ministerija, jau kreipdamasi į Europos Komisiją dėl ankstesnio tiesioginių išmokų mokėjimo, nurodė, kad prašys leisti teikti žemdirbiams valstybės paramą dėl jų patirtų nuostolių. Žemės ūkio ministerija informavo EK, kad Lietuvos Vyriausybė neeiliniame posėdyje 2006 m. rugpjūčio 4 d. paskelbė krašte ekstremalią situaciją žemės ūkyje dėl stichinės sausros. Pripažinus šalyje tokią padėtį, gauti EK leidimą teikti valstybės paramą nukentėjusiesiems yra kur kas paprasčiau.
Žemdirbiai dėl patirtų nuostolių į savo rajono žemės ūkio skyrius turi kreiptis iki spalio 15 d. Savivaldybių žemės ūkio skyriai iki lapkričio 3 d. visus duomenis apie nuostolius turi pateikti Žemės ūkio ministerijai. Pasak ŽŪM pareigūno R. Krasuckio, ministerija jau turi sukaupusi nemažai patirties, kaip ir kokia forma visą informaciją apie nuostolius pateikti Europos Komisijai ir tikisi padaryti šį darbą per lapkričio mėnesį. Pasak jo, tikimasi, kad EK sprendimas leisti Lietuvai iš dalies kompensuoti nuostolius nukentėjusiems žemdirbiams bus teigiamas.
Išankstiniais duomenimis, nuostoliai gali siekti apie 624 mln. Lt. Pasak R. Krasuckio, nors minimaliai šiuos nuostolius kompensuoti iš valstybės biudžeto reikėtų ne mažiau kaip 200 mln. Lt, tačiau kiek iš tikrųjų tam bus skirta lėšų, paaiškės iki Naujųjų metų, kai bus patvirtintas 2007 m. biudžetas. ŽŪM pareigūnas pabrėžė, kad realiai nuostoliai žemdirbiams galėtų būti pradėti kompensuoti tik kitų metų pradžioje.