Valdžios olimpe sėdintys politikai ne tik nesugeba laiku pradėti būtinų reformų, bet ir pavėluotus pertvarkymus atlieka taip, kad niekas iš esmės nepasikeistų.
Valdantieji dažniausiai apsiriboja tik socialinių išmokų didinimu, kad įtiktų rinkėjams ir kuo ilgiau išlaikytų postus, tačiau vengia spręsti sudėtingas problemas ir priimti nepopuliarius sprendimus, kurių rezultatai išryškėtų tik po dviejų trijų kadencijų.
Tokios nuomonės besilaikantys Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai taip pat teigia, kad mūsų politikai nesugeba tinkamai ginti šalies interesų Europos Sąjungos (ES) institucijose.
Nėra pasitikėjimo
Šių metų sausio-vasario mėnesiais LLRI atliktas šalies ekonomikos tyrimas rodo, kad Lietuvos ekonominė situacija ir šiais metais turėtų išlikti gana stabili, tačiau tarp rinkos dalyvių jaučiamas nepasitikėjimas valstybės institucijomis.
„Vertinant šalies investicinį klimatą politinis stabilumas ir prognozuojamumas, pasitikėjimas šalies valdžia yra gana svarbus veiksnys. Lietuvoje pasitikėjimas valdžia yra prarastas. Taip atsitiko visų pirma dėl mokesčių reformos. Vienus mokesčius mažinti užsibrėžiama ateityje, o kiti didinami jau dabar. Nesant pasitikėjimo valdžia, visai pagrįstos yra abejonės, ar numatomi sumažinti mokesčiai nebus tik viso labo pažadai”, – sako LLRI viceprezidentė Guoda Steponavičienė.
Instituto prezidentas Ugnius Trumpa atkreipia dėmesį į tai, kad džiaugimasis ekonomikos augimu ir delsimas atlikti reformas buvo didžiausias ankstesnės Vyriausybės nusikaltimas.
„Delsimas atlikti mokesčių reformą, kai buvo fiksuojamas įspūdingas ūkio augimas ir nebuvo jokių biudžeto įtampų, užprogramavo tai, kad vėliau inicijuotos reformos kainuos žymiai brangiau”, – sakė pašnekovas.
U. Trumpa taip pat akcentuoja, kad pasirinkdama scenarijų jau ir taip pavėluotai mokesčių reformai, valdančioji dauguma visiškai neatsižvelgė į nuomones iš šalies.
„Iki šiol dar nėra taip buvę, kad absoliučiai visi ekspertai laikytųsi tos pačios nuomonės. Visi teigė, kad reikia mažinti mokesčius neįvedant naujų, tačiau valdančioji dauguma net nepažiūrėjo į jų pusę. Buvusio finansų ministro Algirdo Butkevičiaus atsistatydinimas parodė, kad suvokimo, ką reikia daryti, yra labai nedaug, o nesutarimų – daugiau nei reikia. Tad tikėtis stabilios, į ilgą perspektyvą nukreiptos politikos neverta. Šiandien vienadienis politinis paskaičiavimas yra lemiamas faktorius priimant politinius sprendimus”, – sako U. Trumpa.
G. Steponavičienės teigimu, pagrindinis politikų motyvas – kuo ilgiau išlikti poste, tad valstybės valdymas yra nukreiptas į kartais iškylančių įvairių konfliktų „gesinimą”, norą įtikti rinkėjams – pavyzdžiui, padidinti socialines išmokas.
„Kai valdai biudžetą ir negalvoji, kas bus kitais metais, tokius sprendimus padaryti yra labai lengva. Tačiau niekas nenori užsiimti ilgalaikėmis problemomis, kurias išsprendus rezultatai pasirodys tik po dviejų trijų kadencijų. Tokių problemų Lietuvoje yra tikrai labai daug. Tai ir būtinybė didinti šalies konkurencingumą, aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos reformos, pensijų reformos ateities klausimas. Dabartiniai politikų veiksmai – tai ne kas kita, kaip valstybinio mąstymo stoka. Šiandieninė politika yra labai ciniška”, – teigia viceprezidentė.
Nėra noro kovoti už save
LLRI ekspertai taip pat akcentuoja, kad šalies valdžia nesistengia ES lygmeniu iškelti problemų, kurios iškyla visų pirma dėl pernelyg aukštų akcizų cigaretėms ir kurui.
„Pagal perkamosios galios vidurkį nuo Vakarų Europos atsiliekame apie aštuonis kartus, tad nustatyti akcizų minimumai Lietuvai yra žymiai per dideli. Pagal savo pajamas sumokame daug didesnę dalį akcizų nei Vakarų Europos gyventojai. Deja, bet mūsų politikai nemoka elgtis pagal ES taisykles. Niekas nesiryžta Briuselyje ko nors reikalauti – geriau nuvažiuoja, patyli, pakilnoja rankas balsuojant. Trūksta profesionalumo ir noro už save pakovoti”, – teigia U. Trumpa.
Anot G. Steponavičienės, akcizai yra bendra ES plėtros problema. Ją galima išspręsti švelninant taisykles.
„Šį klausimą galima iškelti per bet kurį ES viršūnių susitikimą, juolab kad dabar Bendrijos institucijose vyrauja visai kitoks klimatas – nebėra neliečiamų tabu”, – sako instituto viceprezidentė.
Iškreipia motyvaciją
Didėjančias socialines išmokas ir ES struktūrinių fondų paramą LLRI ekspertai vadina veiksniais, kurie neigiamai veikia gyventojų ir šalies įmonių motyvaciją.
„Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, yra santykinai labai daug neaktyvių žmonių. Tai darbingo amžiaus asmenys, nesantys invalidais, tačiau neieškantys darbo. Socialinės išmokos, kurios iškreipia motyvaciją, nuolat didinamos, žmogui nebeapsimoka ieškoti darbo. Nors Lietuvoje šios problemos mastai dar nėra tokie dideli kaip Vakarų šalyse, tačiau tokia tendencija, kai šalyje trūksta daugybės profesijų darbuotojų, darosi gana pavojinga. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad didžioji dalis gyventojų sovietmečiu buvo įpratę kombinuoti, gauti, tad išliekant tokiam mentalitetui, socialinės išmokos yra dar labiau pavojingos”, – sako G. Steponavičienė.
„Tarp įmonių šiuo metu tampa nemadinga nerašyti paraiškų ES struktūrinių fondų paramai gauti. Įmonės siekia tų pinigų vien dėl to, kad jie yra. Tačiau šie pinigai yra skiriami ne strateginėms įmonės sritims, ne pelnui didinti, o šis tikslas juk ir yra pagrindinis verslininko motyvacijos šaltinis. Gavusi paramą įmonė praktiškai degraduoja – pradeda užsiimti tuo, kuo neužsiimtų įprastomis sąlygomis”, – teigia U. Trumpa.
G. Steponavičienės nuomone, struktūrinių fondų parama neretai ne tik iškreipia įmonių motyvaciją, bet ir sukuria diskriminacines konkurencijos sąlygas.
„Labiausiai konkurencija iškraipoma, kai struktūrinių fondų lėšomis tiesiogiai remiamos įmonės – šią paramą skirsto Ūkio ministerija. Tai tas pat, lyg būtų duodama valstybės subsidija. Kita blogybė atsiranda tada, kai paramą gavusi valstybės įmonė ima teikti rinkos paslaugas”, – akcentuoja LLRI viceprezidentė.
Be to, anot LLRI atstovų, struktūrinių fondų lėšų paskirstymo procesas tikrai nėra skaidrus, tad negalima teigti, kad paramą gauna labiausiai jos verti projektai.
Anot ekspertų, ES paramą visų pirma reikėtų panaudoti tokiose srityse, kurios rinkoje neturi analogų, arba reikia remti tokias paslaugas, kurios reikalauja didelių investicijų – elektros energijos tiekimas, geležinkelių plėtra ir t. t.
LLRI atstovai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ruošiant Bendrąjį programavimo dokumentą, kuriuo remiantis iki 2007 metų yra skiriama ES parama Lietuvai, pagrindiniu kriterijumi buvo laikomas sugebėjimas panaudoti lėšas.
„Tai reiškia, kad buvo išsikeltas tikslas pasiimti kuo daugiau pinigų. Tačiau toks kriterijus negali būti taikomas – pinigus nukreipti reikia ten, kur yra didžiausias jų poreikis, o ne ten, kur juos galima lengvai paimti – pavyzdžiui, keliams tiesti”, – mano G. Steponavičienė.
Martynas Vainorius
„Vakarų ekspresas”