Prieš sutikdamas vadovauti mažumos Vyriausybei Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas kruopščiai išstudijavo kitų valstybių patirtį ir pasiryžo ieškoti sutarimo su opozicija
Greitai bus du mėnesiai, kai dirba socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama mažumos Vyriausybė.
Kaip jai sekasi? Ar optimizmas, su kuriuo šis ministrų kabinetas atėjo į valdžią dar neišblėso? Kokie svarbiausi naujosios Vyriausybės užmojai, kokie jos santykiai su opozicija? Ar išsilaikys šis ministrų kabinetas iki kadencijos pabaigos?
Į šiuos ir kitus klausimus Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas atsakė apsilankęs „Kauno dienos” redakcijoje.
Partijas sieja daug bendrų dalykų
– Kaip jaučiatės premjero kėdėje?
– Politikoje esu jau seniai, dirbau ir Seime, ir Vyriausybėje, buvau krašto apsaugos ministru, turiu nemažą patirtį, todėl premjero pareigos manęs labai neišgąsdino. Žinoma, vadovauti vienai ministerijai – viena, o visam ministrų kabinetui – visai kas kita. Atsakomybė gerokai padidėjo, reikia daugiau žinių. Kaip sakė vienas žinomas humoristas, šitas vaikinas atsakingas už transportą, šitas – už ūkį, anas – už kultūrą, o kas – už viską? O už viską – premjeras. Taip ir jaučiuosi jo kėdėje. Greitai bus du mėnesiai, kai dirba mūsų Vyriausybė, atrodo, didelių klaidų nepadarėme.
– Vadovaujate mažumos Vyriausybei. Tokios iki šiol neturėjome. Praktika rodo, kad jos būna gana pažeidžiamos ir neretai neilgalaikės. Bet gal Jūs turite kokį nors receptą, kad Jūsų ministrų kabinetas išsilaikytų iki kadencijos pabaigos?
– Prieš sutikdamas vadovauti mažumos Vyriausybei aš kruopščiai išstudijavau kitų valstybių patirtį. Supratau, kad pirmiausiai tokia Vyriausybė turi ieškoti sutarimo su opozicija ar bent jos dalimi. Žinoma, ne visais klausimais – tai būtų neįmanoma, tačiau yra labai daug bendrų dalykų, dėl kurių ginčytis nėra prasmės. Pavyzdžiui, susitarti kovoti su korupcija, padaryti skaidresnį politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimą. Tai svarbu visoms partijoms. Turėtume pasiekti, kad per rinkimus varžytumės ne pinigais, o programomis ir idėjomis. Tiek mažumos Vyriausybė, tiek opozicija, manau, tikrai neturėtų ginčytis, ar reikia investuoti į žinių ekonomiką, naujas technologijas ir mokslą, net tai yra visų interesas. Tokių pavyzdžių galima būtų pateikti ir daugiau.
Su konservatoriais susitarti lengviau
– Netgi oponentai vertina Jūsų diplomatinius sugebėjimus, kompromisų ieškojimą, tačiau ar už tai nesumokėsite pernelyg didelę kainą, ar dėl to neteks atsisakyti kai kurių programinių socialdemokratų nuostatų ar netgi ideologijos? Kiek teko girdėti, Jūsų partijos pirmininkas Algirdas Brazauskas nelabai patenkintas gana artimu jūsų bendradarbiavimu su konservatoriais.
– Daugumos partijų programos yra panašios, maždaug trys ketvirtadaliai jų sutampa su mūsų valstybės politika. Skiriasi dažniausiai metodai, kaip ją įgyvendinti. Žinoma, gali išsiskirti požiūriai į mokesčių sistemą, į socialinę politiką, kurią tradiciškai labiau akcentuoja socialdemokratai, ekonomikos liberalizavimą, kuris labiau prie širdies dešiniesiems, tačiau vis dėlto daug ką galima ir suderinti. Konservatoriai mums artimi savo požiūriu į šeimą, socialinius reikalus. Su jais kur kas lengviau susitarti negu su Darbo partija, kai ji buvo valdančiojoje koalicijoje. Svarbiausia, kad susitarimus konservatoriai vykdo, ne taip, kaip „darbiečiai”, kurie nesilaikė žodžio nuo pat pirmųjų koalicijos gyvavimo dienų. Jie vis jautėsi nuskriausti ir reikia nereikia bandydavo pademonstruoti savo jėgą. Lietuva yra parlamentinė valstybė, todėl neišvengiamai turime tartis su visomis politinėmis jėgomis, juo labiau kad ginčytis tikrai nėra labai dėl ko. Iki šiol per daug jėgų ir laiko skirdavome savo skirtumams pabrėžti. Kompromisai, mano požiūriu, yra politikos pagrindas, todėl be jų apsieiti neįmanoma. Tačiau tai visiškai nesumažina galimybių kritikuoti nevykusius sprendimus. Neklysta juk tik dievai, o mes visi esame žmonės.
Lietuva turi išlikti branduoline valstybe
– Kokius svarbiausius darbus vadovaudamas ministrų kabinetui esate užsibrėžęs?
– Vieną aš jau minėjau. Mums labai svarbu sustiprinti mokslą, pakreipti krašto ekonomiką į naująsias technologijas, pradžia jau yra, bet reikėtų dar didesnio dėmesio. Kitas labai svarbus dalykas – susitarimas su politinėmis partijomis dėl jų finansavimo. Turime susigrąžinti žmonių pasitikėjimą, parodyti, kad dirbame sąžiningai ir skaidriai, sumažinti pernelyg išsikerojusį biurokratizmą, kuris yra savotiškas korupcijos katalizatorius. Strateginiai mūsų tikslai – prisijungti prie Šengeno sutarties, įsivesti eurą, būti aktyvesniems Europos Sąjungoje, išlikti branduoline valstybe, nes praradę atominę energetiką prarastume ir kai kurias aukštas technologijas.
Idėjos – dar ne sprendimai
– Esate užsiminęs apie galimą nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą. Ar nebijote, kad ši idėja pablogins daugelio žmonių gyvenimą ir sukomplikuos būsimą socialdemokratų rinkimų kampaniją?
– Ši Vyriausybė tikrai nesirengia įvesti šio mokesčio. Kol kas tai tik idėja, nes mums reikia galvoti, kaip suvaldyti infliaciją, kad galėtume įsivesti eurą. Tai, žinoma, tik viena iš priemonių. Jei po kokių trejų ar ketverių metų toks įstatymas ir būtų priimtas, jis nepablogintų paprastų žmonių gyvenimo. Jų būstai, garažai ar sodo nameliai tikrai nebus apmokestinami. Kalba čia eina apie tuos, kurie turi po keletą namų, keletą ar net keliolika žemės sklypų.
– Kai kurie ekonomikos analitikai kritikuoja Jūsų poziciją, kad eurą įteisinti Lietuvoje bus siekiama tik 2010 -aisiais. Ar iš tiesų neįmanoma to padaryti anksčiau?
– Kol kas Vyriausybė nepriėmė tokio sprendimo, mes dar tik analizuojame, modeliuojame situaciją, nes dar sykį sulaukti neigiamo atsakymo būtų labai negerai. Juk teks padidinti akcizus tabakui ir alkoholiniams gėrimams, ieškoti būdų, kaip sušvelninti šilumos kainų augimą, į rinką įsilies pinigai už parduotą „Mažeikių naftą”. Todėl viską reikia labai gerai apskaičiuoti, pasverti, kad nepadarytume nedovanotinų klaidų. Su visais kritikais aš rengiuosi artimiausiomis dienomis susitikti ir pabandyti daug ką išsiaiškinti. Dirbtinai mažindami infliaciją mes stabdytume šalies ekonominį augimą. Viskas nėra taip paprasta, kaip kai kam gali atrodyti.
Geriau vienas žingsnis negu nieko
– Socialdemokratai su savo partneriais valdančiojoje koalicijoje užsimojo pakeisti savivaldybių merų rinkimų tvarką netaisant Konstitucijos. Ar Jums neatrodo, kad tai būtų tik pusinis sprendimas, nes gyventojų išrinktą merą dar turės palaiminti savivaldybės taryba?
– Užsitęsus diskusijoms dėl savivaldybių merų tiesioginių rinkimų akivaizdu, kad iki artimiausių savivaldybių tarybų rinkimų to padaryti jau nespėtume. Socialdemokratų siūlomas rinkimų modelis – tai žingsnis į priekį. Žmonės galėtų pareikšti savo nuomonę, kas partijos kandidatų sąraše tiktų būti meru. Savivaldybės taryboje jau negalės būti įvairių manipuliacijų, nes žmonės bus pareiškę savo valią. Jei ši rinkimų tvarka pasitvirtins, vėliau būtų galima žengti ir antrąjį žingsnį. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių merai tiesiogiai renkami tik didžiuosiuose miestuose. Svarbu ne kaip rinksime merus, o kokius jie turės įgaliojimus.
– Tapęs premjeru žadėjote imtis priemonių padidinti sveikatos apsaugos finansavimą, kad jis atitiktų šalies pagrindiniame įstatyme numatytą lygį. Ar realūs šie pažadai?
– Realu, bet tai bus padaryta ne pirmaisiais metais. Jau šiemet sveikatos apsaugos finansavimas augo greičiausiai iš visų sričių. Norint ką nors pasiekti, reikia turėti tam tikrą planą ir šiuo atveju jį tikrai turime. Tas pats ir su nusavintomis pensijomis. Mes pasiryžę jas grąžinti žmonėms. Tam reikia 600 milijonų litų. Suprantama, per vieną dieną tiek pinigų iš dangaus nenukris. Parengsime planą, numatysime tam tikrą tvarką, kam išmokėti pirmiausiai, kam – šiek tiek vėliau.
Populizmo neįžiūri
– Mažumos Vyriausybei labai nesunku pasiduoti populizmui. Pasigirdo balsų, kad tokių ženklų jau esama. Čia turima galvoje Jūsų pažadas įsikišti reguliuojant šilumos kainas, padėti „Mažeikių naftai” apsirūpinti žaliava.
– Su tokia kritika sutiksiu tik tuomet, jei priimsime kokį nors populistinį sprendimą. Tai, kad mes nenusisukame nuo iškilusių problemų, o viešai jas pripažįstame ir svarstome, kaip jas reikėtų spręsti, – ne populizmas, o bandymas kažką daryti. Savivaldybių vadovai skundžiasi ne dėl to, kad kyla šilumos kainos, o dėl to, kad su vietos valdžia jos nederinamos. Kartu su Savivaldybių asociacija įstatymų spragas bandysime užtaisyti. O dėl „Mažeikių naftos” galėčiau pasakyti, kad mes tikrai turime planą, kaip apsirūpinti žaliava ir jis yra vykdomas, įmonė sėkmingai dirba.
– Ką manote apie savotišką krizę Valstybės saugumo departamente? Ar pavyks ją įveikti nepakeitus dabartinių jos vadovų?
– Manau, pavyks. Be to, aš nematau ir jokios krizės. Departamento vadovai po visų šių įvykių turi atsiskaityti Prezidentui ir Seimui. Jie patys pripažino, kad šlubuoja jų viešieji ryšiai, kad kai kuriose situacijose padaryta klaidų. Kai buvau krašto apsaugos ministru, man taip pat labai sunku buvo priversti kariškius, nukritus Lietuvoje rusų lėktuvui, pasakyti visą tiesą. Prisimenu, vienas vadas vis tvirtino, kad nieko neatsitiko, o žurnalistai jau buvo nufotografavę ir avarijos vietą, ir lėktuvo nuolaužas. Todėl visuomet sakiau ir sakau: tik tiesa gali užkirsti kelią įvairiems prasimanymams, spekuliacijoms ir gandams.
Tartis teks bet kokiu atveju
– Esate prasitaręs, kad po kurio laiko dabartinė valdančioji koalicija taps Seimo dauguma. Ar nepakeitėte savo prognozių?
– Pastaruoju metu kaip tik panašiai ir vyksta, valdančioji koalicija vis didėja. Šiomis dienomis padidėjo Socialdemokratų frakcija, gali netrukus padidėti ir kitos. Tačiau tokio siekio mes neturime. Net jeigu mūsų koalicija Seime ir taptų dauguma, vis vien tektų tartis su opozicija, kurios gretos gana gausios, derinti kai kuriuos veiksmus ir požiūrius, nes kitaip normalaus darbo nebus. Žmonės turi jausti, kad mes nesikivirčijame gindami partinius interesus, o kartu ieškome valstybei naudingų sprendimų.
– Ką pastebėjote apsilankęs Kaune?
– Kaune yra daug užstrigusių projektų, todėl, manau, jau pats laikas suteikti tam tikrą postūmį, kad jie būtų pradėti įgyvendinti. Mačiau, kad Laisvojoje ekonominėje zonoje jau prasidėjo statybos, bet ten dar daug neišspręstų problemų. Labai sunkiai skinasi kelią būsimieji sporto rūmai Nemuno saloje. Diskusijų ir pažadų daug, o darbų kol kas nematyti. Labai svarbu, kad Kaunas, kaip vienas svarbiausių Lietuvos centrų, pagaliau atgimtų, patrauktų daugiau užsienio investuotojų. Tokiu tikslu neseniai ir apsilankiau Kaune. Iš politikų žmonės laukia ne kalbų, o sprendimų.