Spalio aštuntos dienos vakarą (19.15 val.) „Balticum” TV eteryje startuoja naujas savaitinis TV žurnalas „Pinigų skonis”. „Žmonės sako, jog pinigai nekvepia. Tačiau tarp mūsų atsiranda tokių, kurie sugeba juos užuosti. Tokius žmones ir kalbinsiu savo laidoje”, – naująjį kabelinės televizijos projektą pristatė jo rengėja ir naujos laidos vedėja Jūratė Rakauskaitė.
Šį sezoną TV3 televizija atnaujino savo programą ir nusprendė J. Rakauskaitės rengiamos laidos „Kitoks gyvenimas” nebetransliuoti. Šios laidos taip pat nebemato ir „Balticum” TV žiūrovai. Bet kabelinės televizijos programų direktorius Vladas Straupas buvusios laidos rengėjai pakišo naują idėją.
„Keturiasdešimt procentų laidos, kuri tęsis 20 minučių ir bus kartojama penktadieniais ir šeštadieniais, bus skirta publicistikai. Kalbėsiu apie verslą, ekonomiką, t.y. rimtus dalykus, kurie rūpi klaipėdiečiams. Tarkim, pirmojoje laidoje su pašnekovais kalbėsiu apie nekilnojamojo turto kainas. Likusi šešiasdešimt procentų laidos dalis bus pramoginė. Pavyzdžiui, bandysiu išsiaiškinti, kiek Klaipėdoje kainuoja brangiausia suknelė. O pabaigoje kaskart žiūrovus supažindinsiu su kurios nors įmonės vadovu ar žinomu miesto verslininku”, – laidą pristatė J. Rakauskaitė.
Susitikusios su Jūrate pokalbio apie „Pinigų skonį” pradėti neskubėjome. Pradžioje prisiminėme „Kitokį gyvenimą” ir kas liko po šios laidos kūrimo.
„Laidą „Kitoks gyvenimas” kaip redaktorė, režisierė ir scenaristė rengiau trejus metus, – pradėjo „Balticum” TV darbuotoja. – Kad laida išeitų į eterį, man reikėjo kitokio gyvenimo istorijos. Tarkim, herojui atsitiko kas nors ypatinga, kas jo gyvenimą pakeitė 180 laipsnių, arba žmogus turėjo užsiimti įdomia ir neįprasta veikla.
Ar per tuos trejus metus tavo gyvenimas pasikeitė? Gal jis irgi pasidarė „kitoks”?
Nepasikeitė. Tiesa, televizija mane įtraukė. Ji turi tam tikros magijos.
Ar labai išgyvenai TV3 atsisakius laidos „Kitoks gyvenimas”?
Tikėjausi to. Žurnalistas, dirbantis TV, turi susitaikyti su mintimi, jog pasibaigus sezonui, laidos gali ir nebebūti. TV3 norėjo atsinaujinti ir nepaisė nei laidos reitingų, nei jos sėkmės.
Aišku, sunku buvo susitaikyti. Kurti „Kitokį gyvenimą” buvo lengva: paprastas žmogus yra atviras, nežino tavo gudrybių. O dabar, rengiant laidą „Pinigų skonis”, manau, ne taip paprasta bus praverti privačias verslininkų ar įmonės vadovų namų duris. Bet mes stengsimės… – šypsosi.
Po laidos skambučių tikriausiai sulaukdavai ne tik iš Klaipėdos krašto žmonių?
Būdavo taip: pirmadieniais (laida buvo rodoma šeštadieniais), atsikėlusi 9 val. ryte ir įsijungusi telefoną, jau rasdavau 50 praleistų skambučių. Ir šiandien dar skambina, gailisi, kad nebėra laidos. Sako, jog buvo puiki… Ir aš taip manau… – atsidūsta.
Tie 50 praleistų skambučių… Žmonės ieškodavo pagalbos ar siūlė herojus laidai?
Įvairiai: ir herojus siūlė, ir patys siūlėsi, ir ko nors norėjo.
Ar pas visus pasisiūliusius herojus ir važiuodavai? Ar tarp jų pasitaikydavo tik norinčių į save atkreipti dėmesį?
Žinoma, pasitaikydavo. Pradžioje su į save norinčiais atkreipti dėmesį bendravau, o vėliau nuo jų labai pavargau. Tarkim, paskambina ir paklausia, ar atvažiuosiu. Aš: „O ką turite?” Atsako, jog jis – Viešpats. Nuvažiuoju su operatoriumi, o ten koks nors šizofrenikas sodo namelyje įsirengė koplytėlę ir įsivaizduoja esąs Jėzus Kristus.
Gal turi kokių sumanymų, ką nors daryti su nufilmuota, bet laidose nepanaudota medžiaga?
Senatvėje pasižiūrėsiu, kaip linksmai gyvenau… – juokiasi. – Įsivaizduok, filmuojame bobutę, kuri turi 14 ožkų, o seniūnas liepia jas išpjauti. Ir kaip ta bobutė vargsta, slepia ožiukus, miega su jais, o troba pilna spirų… Nors ir pavargdavau, tačiau namo grįždavau linksmai nusiteikusi.
Kas tau pačiai liko po laidos „Kitoks gyvenimas” kūrimo?
Patirtis. Kalbinau pačius įvairiausius žmones – politiką Petrą Auštrevičių, milijonierių Antaną Bosą, milijono vertą moterį – brangakmenių ekspertę Almą Dūdienę. Na, o netradicinių gydovų ir būrėjų laidoje būdavo daug todėl, kad jų gyvenimo istorijos vertos filmavimo.
Ko nors išmokai iš netradicinių gydovų ar būrėjų?
Taip, – šypsosi. – Išmokau įvairiausių dalykų: apsisaugoti nuo „čigonių” žvilgsnių, žinau, kokius mintyse piešti ženklus einant pas šefą ko nors prašyti.
Veikia?
Taip. Jei būčiau geros nuotaikos, galėčiau net ir kortomis paburti. Brolio žmona net jas padovanojo… Beje, drąsiai galiu sakyti, kad esu vienintelis žmogus Lietuvoje, žinantis daugiausiai būrėjų ir netradicinių gydovų telefono numerių.
Pokalbio pradžioje sakei, kad gyvenimas per kelerius metus nepasidarė „kitoks”. Klausantis tavo pasakojimo jis būtent toks ir atrodo.
Na, kaip žmogus aš nepasikeičiau, bet televizija tapo mano gyvenimo būdu. Neturėdavau savaitgalių, tik darbas, darbas, darbas. Nebuvo nė akimirkos, kad galėčiau atsikvėpti ir pasakyti: „Och, viskas. Padariau”.
Sakei, jog nebus lengva praverti žinomų verslininkų namų duris. Vadinasi, ir herojų atsivėrimų prieš kamerą nebus?
Kodėl? Esu komunikabili, todėl manau, kad verslininkai ar įmonių vadovai leis sau šiek tiek paatvirauti.
Ar jau sudarei sąrašą verslininkų, įmonės vadovų, kuriuos kalbinsi?
Taip, ir tas sąrašas labai ilgas. Pirmoji pašnekovė – Nijolė Skučienė. Beje, kam skambinau, visi labai mielai sutiko šnekėti pirmoje laidoje.
Savo laidoje kalbėsi apie žmones, užuodžiančius pinigus. O ką pinigai reiškia tavo gyvenime? Užuodi juos?
Aš labai mėgstu daiktus: ir baldus, ir batus, ir žiedus, ir kt. Bet kad turėčiau daug gražių daiktų, reikia daug pinigų. Beje, aš viską matuoju „bliuskom”. Jei mane policininkas nubaudė už greičio viršijimą, tai suskaičiuoju, kiek palaidinių būčiau galėjusi nusipirkti už tą sumą, – juokiasi.