Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius raštu kreipėsi į ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą su prašymu įvertinti Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Kristinos Vintilaitės veiksmus, kuriais esą trukdoma vykdyti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarką Klaipėdos mieste.
Analogiškas laiškas išsiųstas ir tiesiogiai už švietimo reformos įgyvendinimą atsakingos Švietimo ir mokslo ministerijos vadovei Romai Žakaitienei.
„Vakarų ekspresas” nekart rašė, kad kai kurie pastarojo meto įvykiai akivaizdžiai byloja Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucijos ir uostamiesčio Savivaldybės santykius esant toli gražu ne idiliškus. Dar daugiau – vis dažnesni tampa atvejai, kai šioms dviem institucijoms atstovaujantys pareigūnai savo pozicijas bei įstatymų suvokimą aiškinasi įvairių instancijų teismuose. Bene didžiausio rezonanso susilaukė vis dar tebesitęsianti vadinamoji alaus ir sidro byla, taip pat byla dėl dalies Klaipėdos autobusų stoties patalpų pardavimo.
Ne mažesnio atgarsio sulaukė ir ginčas dėl „Pajūrio” ir „Santarvės” mokyklų. Būtent jis, pasak R. Taraškevičiaus, ir tapo paskutiniu lašu, paskatinusiu jį dėl susidariusios padėties kreiptis į patį Vyriausybės vadovą.
Anot R. Taraškevičiaus, 2004 metais patvirtintas ir nuosekliai įgyvendinamas uostamiesčio bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planas visiškai atitinka valstybinę Lietuvos švietimo politiką, be to, jį teigiamai įvertino ir šiais metais auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Nepaisydama to, sakė R. Taraškevičius, prieš pat rugsėjo pirmąją Vyriausybės atstovė, tinkamai neįvertinusi situacijos ir ignoruodama visų mokyklų, taip pat ir rusų dėstoma kalba, bendruomenių apsisprendimą įgyvendinti tinklo pertvarkos planą, atsižvelgdama tik į nedidelės grupės interesus, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimų, reglamentuojančių miesto bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrojo plano dalių dėl „Pajūrio” ir „Santarvės” vidurinių mokyklų vidaus struktūros pertvarkymo, panaikinimo. R. Taraškevičiaus įsitikinimu, šiuo savo veiksmu K. Vintilaitė suklaidino ne tik diskusijas pradėjusių minėtųjų mokyklų bendruomenes, bet ir sukėlė sumaištį kitose miesto bendrojo lavinimo švietimo įstaigose.
„Vakarų ekspreso” paprašytas įvardyti, kas už viso to slypi, miesto meras teigė įžvelgiąs vienintelę pastaruoju metu itin padidėjusio Vyriausybės atstovės aktyvumo priežastį – norą politikuoti. Tai, jo įsitikinimu, neabejotinai susiję su artėjančiais rinkimais į savivaldybių tarybas. Uostamiesčio vadovo nuomone, tai įrodąs faktas, kad dar 2004 metais priimti miesto Tarybos sprendimai dėl švietimo įstaigų tinklo pertvarkos buvę apskųsti tik dabar, praėjus porai metų. „Kodėl tai nebuvo padaryta iš karto? Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie šių metų pradžioje priimtą sprendimą dėl optimalaus klasių skaičiaus bendrojo lavinimo mokyklose. Dėl jo Vyriausybės atstovės teikimą Savivaldybė gavo tik rugsėjo 6-ąją. Tai nenorom sukelia tam tikrų minčių”, – samprotavo uostamiesčio vadovas.
Anot R. Taraškevičiaus, pastaruoju metu problemų dėl Vyriausybės atstovės veiksmų kyla ne tik Klaipėdos savivaldybei: „Teko girdėti, kad nepasitenkinimą dėl kai kurių jos veiksmų vis garsiau ima reikšti ir kitų apskrities savivaldybių vadovai”.
Paklausta, kaip vertina tokius jai metamus kaltinimus, K. Vintilaitė kalbėjo trumpai ir aiškiai: „Pirmiausia man atsakykit, ką reiškia žodis „politikuoti”. Mano kalbėsenoje toks žodis apskritai nevartojamas. Aš visą gyvenimą esu valstybės tarnautoja, niekada neužėmiau jokių politinio pasitikėjimo pareigų ir nebuvau politike. Man tai yra nežinoma, todėl negaliu komentuoti būdų, formų, kuriomis pasireiškia politikavimas. Aš esu labai pragmatiškas žmogus, šitiek metų dirbdama teisės srityje laikau save profesionale, myliu savo darbą, o visa tai, kas yra susiję su politikavimu, man tiesiog yra nelabai aišku”.