Nuo buvusio bendražygio Viktoro Uspaskicho atskilęs ir savo vadovaujamą Pilietinės demokratijos partiją įsteigęs Viktoras Muntianas, viešėdamas Panevėžyje, įrodė sugebantis daryti įtaką žmonėms.
Rajono savivaldybėje bendraudamas su miesto ir rajono gyventojais jis taip įtaigiai reklamavo savo vadovaujamą partiją, kad užbūrė netgi žinomą ekstrasensą Pranciškų Sabaliauską.
Šis valdingu charakteriu garsėjantis 78 metų panevėžietis, iki šiol priklausęs Darbo partijai, nuolankiai priėmė siū-lymą pereiti į Pilietinės demokratijos partiją.
Jau vien dėl to V.Muntianas gali džiaugtis ne tuščiai vykęs į Panevėžį.
Oficialiai buvo pranešama, kad Seimo pirmininkas V.Muntianas vizito į Aukštaitijos sostinę atvyko norėdamas susipažinti su regiono problemomis.
Išdėstė Darbo partijos istoriją
Penktadienį važiuodamas susitikti su panevėžiečiais Seimo pirmininkas per radiją išgirdo apie buvusio savo bendražygio V.Uspaskicho sulaikymą Rusijos sostinėje Maskvoje.
Todėl susitikimuose su žurnalistais ir gyventojais V.Muntianas neišvengė klausimų apie politiką, jo buvusią veiklą Darbo partijoje bei neseniai įsteigtą Pilietinės demokratijos partiją.
Po susitikimų su vietos politikais, verslininkais, darbininkais V.Muntianas atvyko į Panevėžio rajono savivaldybę pabendrauti su miesto ir rajono gyventojais.
Vieno pagyvenusio žmogaus paklaustas, „kokiu tikslu išformavo Darbo partiją”, V.Muntianas išdėstė visą jos įkūrimo ir skilimo istoriją.
„Į Darbo partiją aš daugiausiai įdėjau proto, laiko, darbo. Metus važinėjau po Lietuvą, 26 bendraminčiai kartu kūrėm partiją, turėdami kilnius tikslus.
2004 metais po pirmojo rinkimų į Seimą turo dalis buvusių kolegų atskilo, patys pradėjo važinėti po Lietuvą į susitikimus, mūsų siekiai ir idėjos išsiskyrė”, – aiškino V.Muntianas.
Ekstrasensas teiravosi, ką daryti
V.Muntiano teigimu, tie, kurie pasiliko Darbo partijoje, tapo V.Uspaskicho įkaitais, o tie, kurie siekia dorų tikslų ir nori gero Lietuvai bei jos žmonėms, tęsia partinę veiklą naujoje partijoje.
Po tokio paaiškinimo iš vietos pakilo vienoje priekinių eilių sėdėjęs garsus ekstrasensas P.Sabaliauskas.
Darbo partijai nuo pat jos įkūrimo pradžios priklausęs žinomas panevėžietis ėmė teirautis, ką dabar daryti tiems, kurie yra sąžiningi, bet liko toje partijoje.
Seimo vadovas bei jį lydėjęs Pilietinės demokratijos partijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Antanas Survila suskubo P.Sabaliauską kviesti pereiti į naują partiją.
Ekspromtu sutikęs pakeisti partiškumą pensininkas išklausė rekomendacijas ir paspaudė skyriaus vadovui ranką.
Vėliau A.Survila sakė, kad Panevėžyje šiai partijai jau priklauso apie pusšimtis narių, dauguma jų nauji, anksčiau nepriklausę jokiai partijai.
Miesto prieigos priminė gūdų kaimą
Visą penktadienį Panevėžyje praleidęs Seimo pirmininkas sakė susidaręs gerą įspūdį apie aukštaičius.
Ramiu balso tembru ir sugebėjimu valdyti auditoriją pasižymintis politikas teigė Panevėžyje neišgirdęs piktų replikų.
Tačiau Seimo vadovas dar kartą patvirtino savo prastą nuomonę apie Panevėžio įvaizdį. Ją jau anksčiau ne kartą yra išdėstęs Panevėžio merui Vitui Matuzui.
„Taip negali būti mieste, net baisu, kaimas grynas įvažiuojant į Panevėžį iš Vilniaus ar Kauno pusės”, – stebėjosi Seimo vadovas, anksčiau buvęs Kėdainių meras V.Muntianas.
Gūdūs, menkai teapšviesti pastatai, ruberoidu apkaltos medinės trobos nepuošia miesto, pretenduojančio atgauti didmiesčio statusą.
Šiai minčiai pritarė ir kartu su Seimo vadovu atvykę parlamentarai Juozas Jaruševičius, Romas Venclovas, Henrikas Žukauskas.
Žadėjo šviesų rytojų
„Visiems viešiesiems projektams Europos Sąjungos paramai gauti nebebus konkurencijos, regiono plėtros taryba skiriamų lėšų dydį žinos ketveriems metams į priekį, bus mažinamos apskrities funkcijos, o gyventojų reikmes tenkins ir būties problemas spręs savivaldybės, Panevėžys gaus metropolio statusą, pensijos didės vidutiniškai iki 650, minimalūs atlyginimai iki 800, vidutiniai – iki 1800 litų ir daugiau”, – šviesų ateities vaizdą panevėžiečiams piešė V.Muntianas.
Seimo vadovas tikino, kad prasidėjus Seimo rudens sesijai norėjęs sužinoti regionų problemas, todėl ketina aplankyti visas šalies apskritis, mat visose situacija skirtinga.
Panevėžio apskritis septintoji, kurią aplankė Seimo vadovas.
Apsikeitė priekaištais
Ryte Panevėžio apskrities administracijoje vykusiame regiono plėtros tarybos posėdyje apsilankęs V.Muntianas išgirdo ir karčių žodžių.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis Seimo pirmininkui priekaištavo dėl ES lėšų skirstymo ir nelygiavertės konkurencijos su sostine bei kitais didžiausiais šalies miestais.
Pasak P.Žagunio, Panevėžio rajonas išleidžia šimtus tūkstančių litų rengiamiems projektams paramai gauti, tačiau jie atmetami dėl lėšų stygiaus arba patenka į rezervo sąrašą.
Tokiu būdu buvo įšaldyti Velžio gimnazijos, Paįstrio vidurinės, Ėriškių pagrindinės mokyklų renovacijos, socialinių paslaugų centro statybos Miežiškiuose ir kiti projektai.
V.Muntianas regiono plėtros tarybai ir kituose susitikimuose pabrėžė, kad jau yra taisomas Regioninės plėtros įstatymas ir konkurencijos principo vertinant projektus bus atsisakyta.
Vakare vykstant susitikimui su gyventojais Seimo pirmininkas atsikirto P.Žaguniui klausimu, kodėl rajone iki šiol nenumatyta vieta ekonominei zonai, nesutvarkyta infrastruktūra, kuria būtų galima vilioti investuotojus ir kelti rajono ekonomiką.
Didmiesčiui netinka žvyruoti keliai
Rytoj Seimo plenariniame posėdyje bus svarstomas Panevėžio metropolijos statuso atgavimo klausimas.
Panevėžiečių išrinktas Seimo narys Gintaras Šileikis prognozavo, kad politikai pritars Panevėžio siekiui tapti didmiesčiu. Jis prisipažino, kad neoficialiai iš anksto tai išsiaiškino apklausęs frakcijų narius.
Tačiau metropoliu tapęs Panevėžys turės pasistengti, kad būtų patrauklus investuotojams, neatgrasus gyventojams. Mieste dar daug žvyruotų bei nenutiestų gatvių, jų finansavimui negauta lėšų pateikus projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti.
Iš 2007-2013 metų programos numatomos struktūrinių fondų paramos nepakaks lėšų transporto sričiai, taigi ir keliams tvarkyti.
Anot V.Muntiano, gatvių tiesimas bus savivaldybių kompetencijoje, tad vietos valdžia turės daugiau dėmesio skirti šiai problemai. Mažumos Vyriausybė yra numačiusi Kelių priežiūros programai numatytas lėšas padidinti nuo 20 iki 30-35 procentų.