Papuošalai iš gintaro ir moliniai dirbiniai vis mažiau domina Lietuvoje viešinčius svečius iš užsienio, o jiems įteikti tokie suvenyrai dūla stalčiuose.
Įvaizdžio specialistai pastebi, kad lietuviai nesivargina ieškoti originalesnių suvenyrų svečiams iš svetur, todėl per šešiolika nepriklausomybės metų svečiams bruka tas pačias įkyrėjusias ir nuvalkiotas dovanas.
Šią vasarą žemės ūkio ministrei Kazimierai Prunskienei teko gerokai pavargti, kol Tytuvėnuose tradicinėje lino šventėje ji šiaip ne taip rado lino suvenyrų Austrijos ambasadoriui.
Jų pasiūlos beveik nebuvo. Aplinkui – kičiniai gintaro ir molio dirbiniai.
Šiuolaikiškesni suvenyrai jų niekaip negali išstumti.
Netgi mediniai Rūpintojėliai šalies suvenyrų rinkoje yra priversti konkuruoti su rusiškomis matrioškomis.
Šalies įvaizdžio meistrai įsitikinę, kad jau seniai atėjo laikas užsienio svečius nudžiuginti šiuolaikiškesnėmis dovanomis.
Turizmo departamentas galų gale neseniai užsakė ir kiek įdomesnių suvenyrų.
Gintarą dovanoja ir lenkai
„Suvenyrus užsieniečiams mes renkame inertiškai, saviveikliškai. Nemanau, kad mūsų šalį tinkamai reprezentuoja gintaras.
Juk turistai Lenkijoje pamatys dar didesnį gintaro kultą.
Tik mes kažkodėl manome, kad gintaras yra neatskiriamas nuo Lietuvos”, – sakė šalies įvaizdžio kūrimu besirūpinančio Lietuvos instituto projektų vadovas Šarūnas Sakalauskas.
O tokio dydžio gintaro luitų, kokie iškasami Kaliningrado srityje esančiose gintaro kasyklose, Lietuvoje, Baltijos pajūryje, nesurasi per amžių amžius.
Įvaizdžio specialisto manymu, 16 metų nesikeičiantys suvenyrai sudaro konservatyvios šalies įspūdį.
Įrodymas – šypsenos
Kiek kitokios nuomonės laikosi Turizmo departamentas.
„Tik mes patys įsitikinę, kad mūsų suvenyrai jau niekam neįdomūs. Iš tiesų svečiai iš užsienio labai pradžiunga, kai gauna dirbinių iš lino. Pasaulyje beveik niekur to nerasi.
O jei dar apjuosi užsienietį išausta juosta, kurioje jis gali įskaityti savo vardą, – širdis apsąla”, – tikino Valstybinio turizmo departamento Užsienio ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Lidija Lukšytė.
Jos nuomone, nereikia išsižadėti ir mums mirtinai atsibodusio gintaro.
„Patį gintarą galima pristatyti šiuolaikiškai.
Baltijos auksu inkrustuoti daiktai – puikiausia dovana užsieniečiui”, – neabejoja L.Lukšytė.
Sukūrė stiklinius lašus
Tiesa, Valstybinis turizmo departamentas jau užsakė ir modernesnių Lietuvą pristatančių suvenyrų.
Ko gero, sėkmingiausias pavyzdys – „Panevėžio stiklo” išlietas stiklinis lašas. Jo viduje – valstybės vėliavos spalvos.
„Lašas simbolizuoja lietų, taigi ir Lietuvą. Aukšti užsienio svečiai, gavę dovanų šiuos suvenyrus, puikiai įvertino jų originalumą”, – pasakojo L.Lukšytė.
Užsienio šalių delegacijoms dovanojami ir tradiciniai suvenyrai – kavos ir alaus padėkliukai, skėčiai, marškinėliai, piniginės, tušinukai.
Originalumas pamirštas
Įvaizdžio specialistai mano, kad valstybinės institucijos turėtų pagalvoti ir apie originalesnes dovanas.
Užsienio svečiams šalies prezidentas Valdas Adamkus mėgsta dovanoti gamyklos „Jiesa” dirbinius, o buvęs šalies premjeras Algirdas Brazauskas visuomet buvo ištikimas gintarui. Jis pats sukaupė didelę gintaro luitų kolekciją.
Žemės ūkio ministerijos protokolo skyriaus vedėja Goda Vainienė įsitikinusi, kad dovanojamas suvenyras turi būti naudingas kasdieniame gyvenime.
„Mes taip pat dovanojame gintarą ir liną. Manau, kad tai geriausiai reprezentuoja mūsų šalį.
Gintaro gabalų niekas nedovanoja, tačiau jais inkrustuotas kanceliarijos rinkinys – puiki dovana užsieniečiui”, – teigė G.Vainienė.
Lino išsižadėti nereikia
Įvaizdžio specialistai mano, kad nereikėtų išsižadėti lino.
„Rankų darbas vertinamas visame pasaulyje, ypač šiais laikais. Todėl tai reikėtų pabrėžti, nes tai tikrai susiję su mūsų autentika”, – sakė Lietuvos instituto projektų vadovas Š.Sakalauskas.
Gamintojai taip pat teigia, kad dėmesys linui tik auga. Panevėžio bendrovė „Linas Nordic” jau 50 metų gamina dovanas iš lino.
„Ypač mūsų produkciją graibsto skandinavai, švedai. Lininės staltiesės, patalynė, prijuostės yra labai populiarūs tarp užsieniečių.
Todėl ir lietuviai juos dovanoja, jei nepaprašo patys svečiai”, – sakė bendrovės eksporto vadovas Martynas Jasinskas.
90 proc. Panevėžio įmonės lino dirbinių nuperka užsieniečiai.
„Mes tęsiame per ilgus šimtmečius lietuvių sukauptas linų auginimo ir apdorojimo tradicijas.
Dabar esame didžiausi lino tekstilės gamintojai Baltijos šalyse”, – pridūrė M.Jasinskas.
Rūpintojėlis – ne dovana
Kai kurie lietuviai mano, jog Rūpintojėlis geriausiai atspindi mūsų autentiką.
Jų galima rasti kone visose suvenyrų parduotuvėse, pagrindinėse šalies miestų gatvėse.
„Rūpintojėlis – kančios simbolis. Žinoma, Lietuvos istorija pažymėta kančių, praeities pamiršti negalime.
Bet vien tik tuo negalime savęs pristatyti pasauliui. Reikia žiūrėti į ateitį”, – teigė Lietuvos instituto projektų vadovas Š.Sakalauskas.
Lietuvos instituto projektų vadovas Šarūnas Sakalauskas:
„Suvenyrų kūrimo srityje lietuviams reikia dar padirbėti iš peties. Šioje sferoje viskas vyksta inertiškai, saviveikliškai.
Tikiuosi, kad kai bus naujasis turizmo prekės ženklas, kūrėjams bus lengviau orientuotis, kas mus geriausiai reprezentuoja.
Jau kelinti metai mes bandome keisti požiūrį į suvenyrus. Dabar, atrodo, šalies įvaizdį suvenyrų rinkoje kuria smulkūs prekybininkai, namudininkai, mėgėjai.
Jau seniai laikas keisti mūsų supratimą apie suvenyrus.
Juk ką mes dovanojame, taip mus ir įsivaizduoja užsieniečiai.
Ar daug autentikos ant Pilies gatvės prekeivių stalų? Reikia dovanoti ir parduoti tai, kuo mes iš tiesų išsiskiriame.
Vakariečiams mes ir toliau liksime sovietai, nes jie iš Vilniaus parsiveža matrioškas.
Daugelis įsitikinę, kad Lietuvą galima sieti tik su gintaru. Todėl gintarinių papuošalų ir dirbinių pilna visur.
Tačiau juk ir lenkai turi gintaro. Galima sakyti, jie yra net gintaro rinkos monopolininkai. Vadinasi, tai nėra autentika.
Kitaip galima kalbėti apie liną. Gaminiai iš lino iš tiesų yra susiję su mūsų istorija.
Kai kam suvenyras yra Rūpintojėlis. Tai yra kančios simbolis, tačiau tuo mes negalime visada gyventi. Reikia kurti šiuolaikiškus suvenyrus, kurie įrodytų mūsų veržlumą, novatoriškumą, kartu ir svetingumą.
Daugiau jau nebėra laiko laukti, kitos šalys jau susikūrė modernesnes valstybę reklamuojančias dovanas”.