Lietuvos jaunimas pamėgo Prancūzijos rytuose esantį Tezė miestelį, į kurį kasmet dešimtys tūkstančių jaunuolių iš viso pasaulio plūsta dvasiniams apmąstymams ir maldoms
Vieni čia ieško tikėjimo, kiti nori atrasti save arba tiesiog bendrauti, tačiau beveik visi jaučia pataikę kur reikia, nes Tezė bendruomenėje sudarytos puikios sąlygos ne tik melstis bei analizuoti Biblijos skaitinius. Atvykusieji čia gali susipažinti su jaunimu iš kitų šalių ir pailsėti nuo įprasto gyvenimo.
Jaunimas iš Lietuvos kelią į Tezė (Burgundijos pietuose) atrado jau seniai. Šią vasarą Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras (VAJC) taip pat organizavo kelionę į šį piligrimų pamėgtą prancūzijos miestelį. Norinčiųjų važiuoti skaičius pranoko visus organizatorių lūkesčius. Vietoje planuoto vieno autobuso, į Tezė išvyko net trys.
Tezė judėjimas prasidėjo Antrojo pasaulinio karo metais, kai Šveicarijoje gimęs protestantų teologas Roger Schutzas, gyvendamas Tezė, teikė prieglobstį nuo karo bėgantiems žmonėms, kad ir kokią religiją jie išpažino. 1988 metais už švietėjišką veiklą jam buvo įteikta UNESCO premija.
Sveikinasi ir lietuviškai
Brolio R.Schutzo įkurta tarptautinė ekumeninė bendruomenė sparčiai plėtėsi. Šiandien ji vienija daugiau nei šimtą brolių, katalikų ir skirtingos kilmės protestantiškų konfesijų atstovų iš daugiau nei 25 šalių. Broliai yra pasižadėję visą gyvenimą gyventi paprastai, dalytis materialinėmis ir dvasinėmis gėrybėmis, laikytis celibato. Jie nepriima jokių dovanų, gyvena tik iš savo darbo, dirbinius parduodami „Exposition” krautuvėlėje.
Visi broliai moka po keletą kalbų, kad galėtų bendrauti su visais atvykusiaisiais. Jau ne pirmus metus čia apsilankančius lietuvius brolis Robas pasitinka ir išlydi lietuviškai. Jis ne tik gerai kalba lietuviškai, bet ir daug kartų Lietuvoje yra apsilankęs. Klausantis jo apie Gedimino prospektą ar kitas senamiesčio vietas, kartais atrodo, kad jis čia gimęs ir augęs.
Gyvenimas vienuolyne
Priimti artimą visada buvo esminė miestelio Tezė gyvenimo dalis. Į šį vienuolyną iš viso pasaulio atvykę ir nors savaitei apsistoję jaunuoliai įsitraukia į bendruomenės gyvenimą. Visi kartu tris kartus per dieną dalyvauja bendrose pamaldose, susitinka ir aktualiomis temomis diskutuoja su žmonėmis iš kitų šalių, kartu valgo, pramogauja ir dirba įvairius darbus. Nors dauguma atvykusiųjų – jaunimas, Tezė bendruomenėje apsilanko nemažai vyresnio amžiaus žmonių bei šeimų su mažais vaikais. Jiems paruoštos skirtingos programos ir užsiėmimai, labiau atitinkantys interesus: suaugusieji diskutuoja įvairiomis temomis, vaikai žaidžia arba leidžia laiką su šeima.
Paprastai piligrimų grupės atvyksta sekmadieniais ir gyvena čia visą savaitę. Vos atvykus į Tezė miestelį maloniai stebina nuoširdžios visų šypsenos ir neįprasta aplinka.
Klysta tie, kas mano, kad Tezė vienuolynas yra didžiulis pastatas su šimtais celių. Čia galima rasti tik bažnyčią, kuri nė iš tolo nepanaši į mums įprastas, keletą pastatų, skirtų įvairiems užsiėmimams, – pirmai medicininei pagalbai, maisto gaminimui ir kt. Yra daug namelių nakvynei, o pievos visada nusėtos palapinėmis. Tezė – tarsi mažas miestelis, jo gyvenimo ritmas visai kitoks, nei likusio pasaulio. Diena pradedama pamaldomis. Jų – svarbiausios kasdienio gyvenimo Tezė dalies – pagrindą sudaro giesmės. Jas gieda visi šv. Mišių dalyviai. Po pamaldų visi drauge pusryčiauja.
Per Mišias labai svarbi tylos pauzė, kai žmogus, nors ir sėdėdamas tarp tūkstančių tikinčiųjų, mintimis gali pabūti su savimi. Būtent šios netradicinės, jokių stereotipų ir kanonų nesuvaržytos Mišios labiausiai traukia tikinčiuosius.
Maldos ir pramogos
Vėliau, po rytinių pamaldų, paprastai vyksta Biblijos skaitymai pasirinkta tema. Vienas iš brolių susitinka su grupe ir pateikia dienos temą, ši dar aptariama mažose grupelėse. Šios grupelės sudarytos iš skirtingų tautybių žmonių ir tokios išlieka visą viešnagę, kad būtų galima geriau pažinti vieniems kitus. Po diskusijų – vidurdienio šv. Mišios ir pietūs. Įdomu, jog visus darbus dirba ir tvarką saugo ne kas kitas, o patys Tezė svečiai – savanoriai. Vieni padeda gaminti maistą, kiti tvarko aplinką, plauna indus, saugo ir prižiūri likusiuosius. Galima išmėginti jėgas dainuojant chore. Tai puiki galimybė išmokti naujų Tezė giesmių, kurios giedamos įvairiomis kalbomis.
Vakarui – tik viena stiklinė gėrimo
Po visų darbų, susitikimų ir vakarienės vėl susirenkama per pamaldas. Po vakarinių Mišių prasideda tylos metas. Tylos taisyklė negalioja tik pramogų, dainų ir žaidimų vietoje – kavinėje „Oyak”. Čia vakarais susirenka dauguma atvykusių į Tezė, – skirtingų tautų žmonės turi galimybę linksmintis kartu. Kavinė „Oyak” – vienintelė vieta, kur galima nusipirkti ir išgerti vieną stiklinę vyno arba alaus. Didesnis alkoholinių gėrimų kiekio vartojimas Tezė netoleruotinas, o paaiškėjus tokiam faktui nusižengėlis nedelsiant siunčiamas namo.
Tylos parkas
Nors dienotvarkė sudaryta taip, kad niekam netektų nuobodžiauti, tačiau galima rasti laiko ir maloniai pasivaikščioti po Tezė. Viena iš gražiausių vietų – tylos parkas ir Šv. Stepono šaltinis jame. Ten galima pabūti vienam, paskaityti mėgstamą knygą ar užrašyti savo dienos įspūdžius dienoraštyje. Kalbėtis čia leidžiama tik pašnibždomis, tad vos įžengus į parką ausis pasiekia maloni, šiais laikais neįprasta tyla. Nuostabą kelia ir aplinkiniai miestelio senų geltonų plytų pastatai. Vaikščiojant mažomis gatvelėmis susidaro įspūdis, jog esi ne šių dienų pasaulyje: jokių naujų pastatų, tik mažyčiai, gėlėmis ir vynuogėmis apaugę nameliai – lyg iš pasakos.
Miestelyje yra nedidelė bažnyčia, statyta daugiau nei prieš pusę tūkstančio metų. Šalia jos kapinaitės, kur ilsisi ir Tezė įkūrėjo brolio Roger palaikai. Vienas ryškiausių XX amžiaus ekumeninio judėjimo figūrų, 90-metis brolis Roger prieš metus per pamaldas buvo mirtinai subadytas peiliu vienos nestabilios psichikos rumunės. Tai įvyko Tezė Susitaikymo bažnyčioje, kur į vakarines šv. Mišias buvo susirinkę maždaug 2,5 tūkst. žmonių. Nepaisydami netekties Tezė bendruomenės broliai seka įkūrėjo pėdomis ir stengiasi tęsti jo darbą. Dar gerokai prieš mirtį savo įpėdiniu brolis Roger buvo parinkęs 51 metų vokiečių katalikų brolį Aloyzą.