Ketvirtadienį Seimui teikiamas balsavimui Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas kelia specialistų ir politikų susirūpinimą.
Įstatymo projektas po svarstymų Seimo komitetuose radikaliai pasikeitė, ypač išžvalgytų naudingųjų iškasenų atžvilgiu. Mat Žemės įstatymo 6, 29, 41, 45, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. XP-769 (4) nebeliko pagrindo paimti žemę visuomenės poreikiams, t.y. naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti.
„Manau, kad siūlomame Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo projekte yra nepagrįstai išbrauktas anksčiau buvęs punktas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams išžvalgytoms valstybės lėšomis naudingosioms iškasenoms eksploatuoti, – tvirtina Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vyda Elena Gasiūnienė. – Norėčiau atkreipti dėmesį, kad naudingųjų iškasenų išteklių kiekis yra ribotas, jų telkinių plotai užima tik 0,55 procento, o įskaitant ir durpynus – 3 procentus Lietuvos teritorijos, todėl valstybė privalo saugoti jai nuosavybės teise priklausančias žemės gelmes ir jų išteklius, turėti galimybę juos pasiimti, kaip apibrėžta Konstitucijoje”.
„Akivaizdu, kad Žemės įstatyme tokia nuostata turi būti įtvirtinta, – teigia opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. – Aš minėto punkto išbraukimą iš įstatymo projekto laikau klaida, nors gali būti, kad tai – kai kurių interesų grupių veiklos išdava”.
Daugelio teisininkų nuomone, panaikinus minėtą įstatymo pataisos punktą, atsiranda nuostata, kad naujasis įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai. Jų teigimu, jei valstybė nenumato mechanizmo įgyvendinti savo konstitucinę teisę ir pareigą, tai peršasi logiška išvada, kad ji pažeidžia ir Konstituciją.
Pasak Lietuvos karjerų asociacijos vadovybės, žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinio pagrindo, t.y. naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti, atsisakymas yra nesuderinamas nei su Konstitucijos nuostatomis nei su Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencija.
„Valstybės nuosavybėje esančių naudingųjų iškasenų gavybos ribojimas šalies ekonominio augimo laikotarpiu yra tikrai ne nacionalinis interesas”, – teigia Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas daktaras Skirmanas Skrinskas.
Anot jo, pavyzdžiui, dirbtinis karjerų pramonės stabdymas gali sukelti vietinių statybinių medžiagų (smėlio, žvyro, skaldos ar šių medžiagų mišinių) kainų kilimą, jų kokybės kritimą, jau planuojamų iš dalies Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų infrastruktūros projektų brangimą, dėl to kylančius ES lėšų įsisavinimo trukdžius, infliacijos augimą.
„Lietuvos kaimynės tvirtina savo geopolitinę padėtį, pasitelkdamos ir nuosavus gamtinius išteklius, o Lietuva, negindama savo išteklių, savo turtą tiesiog švaisto”, – sako S.Skrinskas.
Pasak V.Gasiūnienės, iš straipsnio formuluotės reikėtų tik išimti žodžius, kad valstybė visuomenės poreikiams gali paimti žemę, kurioje yra valstybės lėšomis išžvalgytos naudingosios iškasenos.
„Jau daugiau kaip dešimt metų naudingosios iškasenos pagal Žemės gelmių įstatymo nuostatą yra žvalgomos tik ūkio subjektų lėšomis”, – aiškina Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja.
Ketvirtadienį Seimui pateiktose Žemės įstatymo pataisose teigiama, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik tuomet, kai šios žemės valstybei reikia pagal keturis punktus:
1. krašto ir valstybės sienos apsaugai;
2. valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;
3. viešojo naudojimo geležinkeliams, valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat kitiems visuomenės reikmėms skirtiems inžinieriniams statiniams statyti (įrengti) bei eksploatuoti;
4. gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams.
Iš pataisų dingo punktas, teigiantis, kad žemę visuomenės poreikiams valstybė gali paimti „naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti”.