Architektūros ir statybos institutas, išgyvenęs sunkiausius laikus, šiemet tikisi užsidirbti bent milijoną
Tunelio gatvėje, ant kalno, esantis institutas įkurtas beveik prieš pusšimtį metų kaip Lietuvos mokslų akademijos padalinys. Nuo 1990 metų jo statusas ir priklausomybė keitėsi bent keturis kartus. Nesunku įsivaizduoti, ką tai reiškia.
„Pagaliau nustojome grimzdę į dugną. Tas procesas sustojo pernai. Užsidirbome apie pusę milijono litų, o šiemet turime sutarčių dvigubai didesnei sumai”, – sako instituto direktorius, technikos mokslų daktaras Egidijus Blaževičius. Užpernai ši mokslo įstaiga tapo Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutu.
Darbas – hobis
„Mes konkurentų neturime, o jei jų būtų – bendradarbiautume”, – sako Architektūros istorijos ir paveldo sektoriaus vedėja habilituota daktarė Algė Jankevičienė. Aštuonis darbuotojus turintis sektorius atlieka fundamentalius darbus. Pernai baigtas anglų-lietuvių kalbų architektūros istorijos terminų žodynas ir Lietuvos miestų prekybos pastatų architektūros XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje tyrimas. Tebetiriami medinės architektūros dvarų gamybiniai pastatai nuo XVI a. vidurio, medinės sinagogos, Mažosios Lietuvos architektūrinis-urbanistinis paveldas, išleistos kelios monografijos.
„Dideliais pinigais pas mus nekvepia, todėl šioje srityje nėra ir konkurentų. Mūsų darbuotojams šis darbas yra ir hobis, todėl dirbame neskaičiuodami valandų, naudodamiesi asmeniniais kompiuteriais ir fotoaparatais. Pernai vieną kompiuterį mums nupirko institutas, o skaitmeninį aparatą įsigijau gavusi premiją”, – juokiasi A.Jankevičienė.
„Pernai ji gavo Lietuvos mokslo premiją už ilgamečius tyrimus sakralinės architektūros srityje”, – sako instituto direktorius. Prieš trisdešimt metų išleistas instituto darbuotojų parengtas Lietuvos medinės architektūros dvitomis, o dabar baigiama tvarkyti trečiojo tomo medžiaga. Jo leidybos nekantriai laukiama, juk dabar visai kitokia poligrafijos kokybė.
„Į ekspedicijas mes beveik nebevažinėjame – per brangu. Naudojamės muziejų sukauptais fondais, kurie daugeliu atveju yra neanalizuoti ir neapibendrinti. Jei mes to nepadarysime, unikali medžiaga gali likti nežinoma plačiajai visuomenei”, – sako A.Jankevičienė.
Pusę pinigų skiria valstybė
Trečdaliu sumažėjęs Architektūros ir statybos instituto kolektyvas, gaudamas apie pusę reikalingų lėšų iš valstybės, už tuos pinigus turi atlikti tam tikrus darbus, įskaitant jau minėtus tyrimus paveldo srityje. Sunku tikėtis, kad kokia nors verslo struktūra pateiktų tokį užsakymą. Niekas kitas, išskyrus valstybę, negali finansuoti ir galimybės išugdyti mokslininką – tai užtrunka bent 15 metų.
Kraštotvarkos sektoriaus tyrimai taip pat neretai finansuojami iš biudžeto pinigų. Miestovaizdžio formavimas, kultūrologiniai tyrimai, žemės reformos ir rinkos sąlygų poveikis miestų plėtrai taip pat, regis, yra gana toli nuo gyvenimo kasdienybės. Tačiau šiemet šis daktaro Liucijaus Dringelio vadovaujamas sektorius yra sudaręs sutarčių darbams už pusę milijono litų. Kuriami želdinimo normatyvai Vilniaus miesto teritorijai, rengiamas Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono susisiekimo ir infrastruktūros su rekreacinėmis zonomis planas.
„Taip užsidirbame teisę dirbti mokslinį darbą. Daugeliui gaunamų užsakymų atlikti nereikia tokios aukštos kvalifikacijos darbuotojų kaip mūsiškiai, tačiau mums reikia finansavimo, todėl apsiimame”, – sako L.Dringelis.
„Šiemet pirmą kartą per 15 metų gavome valstybės paramą – 230 tūkst. litų naujai įrangai įsigyti. Tačiau be modernios įrangos mes ne tik negalėtume atlikti užsakomųjų darbų, bet ir dalyvauti skelbiamuose konkursuose. Todėl į įrangą esame investavę per milijoną litų iš savo uždirbtų”, – sako instituto direktorius Egidijus Blaževičius.
Fizikai uždirba daugiausiai
Statybinės šiluminės fizikos laboratorija, kuriai vadovauja profesorius habilituotas daktaras ir instituto tarybos pirmininkas Vytautas Stankevičius, yra ta struktūra, kuri ilgus metus gelbėjo visą šią mokslo įstaigą.
Laboratorijos specialistai, tiriantys pastatų šilumosaugą, drėgmės būklę ir ilgaamžiškumą bei įvairių statybinių medžiagų, langų ir panašių praktinę reikšmę statybos versle turinčių dalykų kokybę, ne tik aprūpino savo laboratoriją moderniausia įranga. Pelnytas tarptautinis autoritetas, įgyta teisė sertifikuoti Lietuvos rinkoje pateikiamas statybines medžiagas, sukurtas reglamentas, pagal kurį bus įvertinami visi nauji pastatai, kurie jau privalės turėti energetinius pasus.
„Šioje laboratorijoje, bendradarbiaujant su amerikiečių mokslininkais, sukurta vadinamoji karštoji dėžė, kurioje stebimas šiluminis laidumas. Amerikiečių energetikos departamentas davė užsakymą šios kameros brėžiniams, nes, jų nuomone, mums pavyko sukurti vieną geriausių pasaulyje modelių”, – sako Vytautas Stankevičius.
Laboratorijoje yra stendai, kuriuose vėju ir vandeniu tikrinami šiuolaikiniai langai, rengiamasi nustatyti įsilaužimų galimybes ir dar daugybė kitų tiek statybos praktikams, tiek jų teoretikams svarbių dalykų. Eiliniam piliečiui gal bus įdomesnė kitokio pobūdžio studija – naujų statybos medžiagų poveikis pastatų mikroklimatui.
Daiva Valevičienė