Šiais metais gyventojams bus grąžinta 93 mln. litų pajamų mokesčio daugiau nei pernai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad iš viso šiais metais gauta 560 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų arba 20 proc. daugiau nei pernai.
Šiais metais 439,5 tūkst. gyventojų (27 proc. daugiau nei praeitais metais) pateikė prašymus grąžinti pajamų mokesčio permoką, siekiančią 276 mln. litų (44 proc. daugiau nei praėjusiais metais).
Šiuo metu 2005 m. pajamų mokesčio permoka jau grąžinta daugiau nei 433 tūkst. gyventojų, kurios bendra suma sudaro daugiau 263 mln. litų; 2004 metų pajamų mokesčio permoka grąžinta 317 tūkst. gyventojų, kurių bendra prašoma suma siekė 173 mln. litų. VMI viršininko pavaduotojas Daivis Zabulionis pažymėjo, kad šiemet pajamų mokesčio permoka pradėta grąžinti kovo viduryje – beveik 3 mėnesiais anksčiau nei pernai ir pirmą kartą nesulaukus deklaracijų pateikimo termino pabaigos – gegužės 2 dienos. Praėjusiais metais pajamų mokesčio permokos grąžinimas buvo pradėtas gegužės pabaigoje, o užpernai – birželio mėnesio pabaigoje.
„Visiems gyventojams, kurie laiku pateikė teisingai užpildytas deklaracijas, mokesčio permoka grąžinta iki liepos 21 dienos, t.y. 10 dienų anksčiau, nei numato įstatymas”, – teigė D. Zabulionis.
Ankstesnį pajamų mokesčio permokos grąžinimą paspartino efektyvus darbo organizavimas bei diegiamos naujovės VMI. Viena jų – galimybė gyventojams iš VMI sužinoti savo per 2005 metus gautas pajamas ir patirtas išlaidas (kompiuteriui, studijoms, draudimui ir pan.). Nuo š.m. kovo pabaigos apie tai buvo galima sužinoti prisijungus prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos, o nuo balandžio 1 dienos – paskambinus į naująjį Mokesčių informacijos centrą (toliau – MIC) trumpuoju numeriu 1882 arba atvykus į apskrities VMI ar jai priklausantį teritorinį skyrių. Baigiantis gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo terminui gyventojai MIC specialistų daugiausiai ir klausė, kaip pildyti pajamų mokesčio deklaraciją.
„Reiktų pažymėti, kad klaidų deklaracijose šiemet buvo kur kas mažiau ir dėl MIC specialistų suteiktų konsultacijų, ir dėl to, kad mokesčių mokėtojai vis dažniau naudojasi elektronine deklaravimo (EDS) sistema: jei pernai elektroniniu būdu savo pajamas deklaravo 25 proc. visų pateikusiųjų deklaracijas, tai šiemet šis skaičius pasiekė 46 proc. Tai rodo, kad gyventojai spėjo įvertinti EDS privalumus: deklaruoti pajamas elektroniniu būdu yra greičiau, paprasčiau ir patogiau nei pildyti deklaraciją popieriuje”, – pažymėjo VMI viršininko pavaduotojas D. Zabulionis.
Teikiant deklaracijas elektroniniu būdu gyventojai gali naudotis patogiomis deklaracijų pildymo ir tikrinimo priemonėmis; taip pat operatyviai gauti elektroninį pranešimą apie deklaracijos priėmimo rezultatus, rastas klaidas (neatitikimus) ir peržiūrėti jau anksčiau pateiktų deklaracijų priėmimo istoriją.
Be to, elektroniniu būdu pateikta ir teisingai užpildyta deklaracija yra greičiau apdorojama VMI informacinių sistemų, todėl atsiranda galimybė greičiau susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio norintiems pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis.
Klaidingų deklaracijų skaičių geriausiai atspindi mokesčio mokėtojo pateiktų deklaracijų kiekis: neteisingai deklaraciją užpildęs gyventojas, ją privalėjo pateikti antrą, trečią, ketvirtą kartą. Praėjusiais metais daugiau nei vieną kartą deklaracijas teikė apie 22 proc. visų deklaravusiųjų pajamas, o šiemet šis rodiklis sumažėjo iki 14 procentų; klaidas daugiau nei du kartus praėjusiais metais taisė 4 procentai deklaracijas pateikusių mokesčių mokėtojų, o šiemet – tik 2 procentai.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos, anot VMI specialistų, pačios paprasčiausios: mokesčių mokėtojas deklaracijoje neteisingai nurodė savo vardą ar pavardę, klydo įrašydamas asmens kodą, ar gyvenamosios vietos adresą. Neretai gyventojai klydo nurodydami pajamų ir išlaidų kodus, nurodydavo ne visas pajamas, nors naudojosi elektronine deklaravimo sistema, kurioje informacija apie su darbo santykiais susijusias pajamas yra pateikiama.
„Tikimės, kad kitais metais klaidų deklaracijose bus kur kas mažiau, mat VMI ruošiasi įdiegti taip vadinamą iš dalies užpildomų deklaracijų modelį – kai mokesčių administratorius iš informacinės sistemos duomenų iš dalies užpildo deklaracijas tam tikroms gyventojų grupėms ir jiems jas išsiunčia su prašymu patvirtinti ir papildyti, – sakė D. Zabulionis. – Tokiu atveju, jeigu gyventojas nesutiktų su mokesčių administratoriaus pateiktais paskaičiavimais, jis nustatyta tvarka apie tai turėtų pranešti administratoriui, kuris, patikrinęs duomenis, – patikslintų deklaraciją. Tai maksimaliai supaprastintų deklaravimo tvarką, taip pat padėtų išvengti aritmetinių klaidų bei spūsčių apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose, kurios susidaro paskutinėmis deklaracijų pateikimo termino dienomis”, – sakė D. Zabulionis, pažymėdamas, kad eilių susidarymo problemą šiemet jau iš dalies pavyko išspręsti.
„Siekiant paskatinti pajamų deklaravimą ir padėti gyventojams užpildyti deklaracijas VMI šiais metais pirmąją balandžio savaitę prailginusi darbo laiką bei dirbusi šeštadienį, balandžio 8 dieną, organizavo Atvirų durų savaitę. Jos metu VMI specialistai teikė asmenines konsultacijas gyventojams, padėjo jiems pildyti deklaracijas, įrengė kompiuterizuotas darbo vietas norintiems pateikti deklaracijas elektroniniu būdu ir organizavo seminarus aktualiomis su pajamų deklaravimu susijusiomis temomis. Per Atvirų durų savaitę visose apskričių VMI ir joms priklausančiuose skyriuose apsilankė beveik 90 tūkstančių gyventojų, daugiau kaip 60 tūkstančių iš apsilankiusiųjų pateikė deklaracijas, seminaruose dalyvavo 4 tūkstančiai gyventojų”, – pasakojo VMI viršininko pavaduotojas.
Šiais metais 127 tūkst. gyventojų pateikė prašymus, norėdami pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata dėl 2005 metais sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, 102 tūkst. – dėl mokesčio už aukštojo mokslo studijas, beveik 1 tūkst. – dėl kredito už studijas, 86 tūkst. – dėl kompiuterio su programine įranga arba interneto prieiga įsigijimo, 50 tūkst. – dėl palūkanų už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, 7 tūkst. – dėl įmokų į pensijų fondus. Trečiųjų šalių pateiktais duomenimis, iš viso 2005 metais gyventojai sumokėjo 264,5 mln. litų gyvybės draudimo įmokų, 221,6 mln. litų – už aukštojo mokslo studijas, 0,6 mln. litų – už studijų kreditus, 221,4 mln. litų – už kompiuterius su programine įranga ir/ar interneto prieigą, 147,8 mln. litų – už palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, 25,3 mln. litų – į papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus.
VMI taip pat informuoja, kad šiais metais 2005 metų savo (šeimos) turtą deklaravo apie 80 tūkst. politikų ir valstybės tarnautojų, kuriems yra prievolė deklaruoti asmeninį ar šeimos turtą, pateikdami 51 tūkst. gyventojų (šeimos) turto deklaracijų. Iš jų 58 proc. šias deklaracijas pateikė elektroniniu būdu.
Šiais metais gyventojų prašymų perversti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos Lietuvos vienetams (pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą) yra gauta virš 464 tūkst. arba 13 proc. daugiau nei praėjusiais metais (pernai – 410 tūkst.) Paramos gavėjai paramą pradės gauti jau šį mėnesį.