Vakar Šakių rajone prasidėjo dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija „Ilguvos dvaro takais”, skirta prisiminti XIX-XX a. buvusius kultūrinius šio krašto ryšius su Lenkija
Prieš daugiau nei šimtmetį Ilguva buvo vienas didžiausių kultūrinių Lietuvos centrų. Jis glaudžiai susijęs su dvarininkų Grincevičių gimine, kurie čia įsikūrė XVIII a. antrojoje pusėje. Tada šiose vietovėse ant Nemuno kranto stovėjusį dvarą nusipirko ir vasaros rezidencija pavertė Veliuonos klebonas Viktoras Talko-Grincevičius-Ilgauskas. Iš viso Ilguvos dvarą Grincevičų giminė valdė 182 metus. 1895 metais tuometinio dvaro šeimininko Henriko Grincevičiaus dukra Ona ištekėjo už iš Kybartų krašto kilusio garsaus to meto smuikininko ir kompozitoriaus, Varšuvos filharmonijos įkūrėjo ir direktoriaus Emilio Mlynarskio. Po šių vedybų ir prasidėjo Ilguvos aukso amžius. Dažnai Ilguvoje lankydavosi Peterburgo dvasinės akademijos profesorius kunigas Justinas Pranaitis, dalininkai Ferdinandas Ruščicas ir Elvyro Andriolli, garsus to meto smuikininkas Polis Kochanskis, kompozitorius Karolis Szymanowskis, pianistas ir dainų autorius, vėliau tapęs Lenkijos ministru pirmininku, Ignacy Paderewskis. Tarpukariu į Ilguvą pasisvečiuoti atvažiuodavo pasaulinio garso pianistas, Mlynarskių žentas Arturas Rubinšteinas, rašytojas profesorius Albinas Herbačiauskas, dailininkas Kazys Šimelionis, dažnas svečias buvo ir kurį laiką šiose vietovėse gyvenęs istorikas Antanas Tatarė, istorikas profesorius Jonas Totoraitis, kompozitorius Stasys Šimkus. Ilguvoje savo vaikystę praleido garsi praėjusio amžiaus lietuvių dainininkė Beatričė Grincevičiūtė.
Šiuos bei kitus Ilguvos kultūrinio gyvenimo epizodus priminė konferencijos dalyviai – kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas, Varšuvos universiteto dėstytoja Malgorzata Kasner, muzikologas Edmundas Gedgaudas ir kiti. Jų išsakytos mintys, įvairiuose istoriniuose šaltiniuose rasti faktai apie Ilguvą bus išleisti atskiru leidiniu ir išdalyti įvairioms švietimo bei kultūros įstaigoms.
„Šia konferencija norime priminti žmonėms, kokia aktyvi Ilguvoje anksčiau buvo kultūrinė veikla, nes pokario metų ir vėlesnės kartos to jau net ir nežino”, – LŽ teigė konferencijos organizatorė, Šakių viešosios bibliotekos direktorė Regina Ūsienė.
Šakiuose susirinkę konferencijos dalyviai yra numatę ne tik prisiminti Ilguvos dvaro kultūrinę praeitį, aplankyti dvarą, kuris šiuo metu yra paverstas pensionu, bet ir priimti kreipimąsi į šalies valdžią, kad ši pagelbėtų naujam gyvenimui prikeliant vieną unikaliausių Lietuvos medinių dvarų. „Mes norime, kad ten vėl galėtų skambėti muzika, o jos pasiklausyti gausiai rinktųsi žmonės”, – minėjo Ūsienė.