Lietuva pirmą kartą paskelbė tarptautinę nusikaltimais įtariamo politiko paiešką
Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho pavardė vėl išgarsinta po visą pasaulį. Vos prieš porą metų užsienio spauda apie jį rašė kaip apie nepaprastos sėkmės rinkimuose sulaukusį naują politiką. Dabar apie V.Uspaskichą priminta kitokiame kontekste – jis įtrauktas į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą, kuriame rasime labiausiai ieškomus viso pasaulio asmenis, pradedant teroristinės organizacijos „Al Qaeda” lyderiais. Tačiau, kaip rodo praktika, asmens įtraukimas į tokį sąrašą dar negarantuoja jo greito sulaikymo.
Spalvinga besislapstančiųjų kompanija
Vienu metu Interpolas skelbia maždaug 5-6 tūkst. asmenų tarptautinę paiešką, tikslaus skaičiaus nurodyti neįmanoma, kadangi naujų įtariamųjų įtraukimo į duomenų bazę, o ką tik sulaikytų asmenų pavardžių išbraukimo procesas yra labai dinamiškas procesas.
Kasdien į elektronines Prancūzijoje, Lione, įsikūrusio Interpolo štabo kartotekas įtraukiama ir iš jų pašalinama dešimtys pavardžių.
Duomenis apie ieškomus ir sulaikytus asmenis į Lioną siunčia beveik dviejų šimtų valstybių policijos padaliniai.
Interpolo duomenų bazėje sukaupta informacija apie labai spalvingą nuo teisingumo besislapstančių asmenų kompaniją. Ilgą sąrašą galima pradėti nuo tarptautinių teroristų Osamos bin Ladeno arba Al Zarkavio ir baigti palyginti smulkiais ir niekam pasaulyje nežinomais sukčiais iš kokios nors Rytų Europos ar Afrikos valstybėlės.
Per praėjusius metus įvairiuose pasaulio žemynuose ir valstybėse buvo sulaikyta 3,5 tūkst. asmenų, kurių paiešką buvo paskelbęs ir koordinavo Interpolas. Kaip pastebima metinėje Interpolo veiklos ataskaitoje, sulaikytųjų skaičius padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Tačiau kai kurios pavardės ieškomų asmenų sąraše figūruoja jau ilgiau nei dešimtmetį.
Lietuvių ieško ir korėjiečiai
Kiek šioje tarptautinėje duomenų bazėje šiuo metu lietuviškų pavardžių, sužinoti nepavyko. Lietuvos kriminalinės policijos biuro (KPB) Tarptautinių ryšių valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas „Kauno dienai” teigia, kad tokia apskaita nėra specialiai vedama.
Be to, net jeigu Lietuvos pareigūnai susiskaičiuotų visus į Prancūziją išsiųstus prašymus skelbti tarptautinę paiešką, tai nebūtų tikslūs skaičiai, nes neretai Lietuvos piliečių paiešką skelbia kitos valstybės, kuriose jie įtariami įvykdę nusikaltimus.
Štai, pavyzdžiui, Interpolo interneto tinklalapyje galime rasti informacijos apie Kėdainių rajono gyventoją Liutaurą Kučinską, kurio dėl sukčiavimo ieško Minsko teisėsaugos institucijos, arba už klastojimą Pietų Korėjos policijos ieškomą Edviną Pranciulį.
Anot E.Jankūno, vaizdą apie Lietuvos ieškomų asmenų skaičių galima bent iš dalies susidaryti pagal tai, kiek sulaikytų užsienyje asmenų kasmet grąžinama į mūsų šalį. „Iš užsienio pargabentų Lietuvos piliečių skaičius tokiai kaip mūsų valstybei yra pakankamai didelis – per metus mes įvykome per šimtą ekstradicijų”, – teigia pareigūnas.
Du skirtingi atvejai
Pastarosiomis savaitėmis Interpolo duomenų bazė pasipildė mažiausiai penkiomis Lietuvos piliečių pavardėmis.
Keturi iš Belgijos kalėjimo pabėgę vagystėmis įtariami arba už jas jau nuteisti vyrai – Egidijus Baraišys, Darius Dobrodiejus, Dainius Gasparovičius bei Tomas Polita ir iki sulaikymo bei įkalinimo Dendermondo miesto kalėjime taip pat buvo ieškomi Interpolo kanalais. Rugpjūčio 19 d. jie kartu su dar 24 kaliniais sugebėjo išsprukti į laisvę ir iki šiol sėkmingai slapstosi.
Rugpjūčio 25 d. Lietuvos generalinė prokuratūra nusprendė paskelbti tarptautinę Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho, kuris įtariamas apgaulingu partijos buhalterijos apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie ją pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai, paiešką.
Dėl pirmų keturių bėglių nekyla jokių abejonių, kad jie bus sulaikyti bet kurioje šalyje, kurioje tik pateks į policijos ar kitų teisėsaugos tarnybų akiratį, tačiau V.Uspaskicho atvejis yra kitoks. Šis politikas ir verslininkas iki šiol deklaruoja, kad nesislapstydamas gyvena Maskvoje, o jo butas žinomas daugeliui, net buvusiam Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui.
V.Uspaskichas neigia turįs Rusijos piliečio pasą, tačiau net jeigu jis kalba visiškai nuoširdžiai, šios valstybės piliečiu, būdamas rusu, jis gali labai lengvai tapti. O tuomet bejėgė taps ir Interpolo paieška, kadangi Rusija nėra įsipareigojusi Lietuvai išduoti savo šalies piliečių. V.Uspaskichas galėtų būti sulaikytas tik tuomet, jeigu nuspręstų išvykti iš Rusijos į bet kurią valstybę, kuri be jokių skrupulų paisytų Interpolo paskelbto tarptautinio arešto orderio reikalavimų.
Rekordas – dvidešimt minučių
Tarptautinė įtariamojo paieška negarantuoja, jog jis nedelsiant bus sulaikytas, tačiau nuo teisingumo besislapstąs asmuo gali būti tikras, jog po to, kai duomenys apie jo paiešką bus įtraukti į Interpolo duomenų bazę, jis nebegalės neslėpdamas savo tapatybės skraidyti lėktuvais, kirsti valstybių sienų ar tiesiog ramiai gyventi. Jis nuolat rizikuos anksčiau ar vėliau pakliūti į vienos iš 184 Interpolo organizacijai priklausančių valstybių policijos pareigūnų rankas.
Kiek ilgai gali užtrukti slėpynės, priklauso nuo įtariamojo galimybių ir sugebėjimų maskuotis, pasikeisti dokumentus ir netgi išvaizdą. Kai kada – ir nuo paprasčiausios sėkmės.
„Buvo atvejų, kai asmuo buvo surastas prabėgus vos dvidešimčiai minučių nuo tarptautinės paieškos paskelbimo, tačiau kai kurios paieškos trunka jau daugybę metų. Be to, vienas dalykas – asmenį surasti, kitas – jį ekstradicijos būdu susigrąžinti į savo šalį. Šis procesas taip pat gali trukti ne vienus metus”, – teigia KPB Tarptautinių ryšių valdybos vadovas E.Jankūnas.
Bene geriausias šių žodžių pavyzdys – bankrutavusio koncerno EBSW prezidento Gintaro Petriko istorija. Jam pavyko slapstytis nuo 1997 iki 2004 metų, kuomet buvo sulaikytas JAV. Ir nors nuo sulaikymo prabėgo jau daugiau nei dveji metai, Kalifornijoje vis dar nesibaigė bėglio perdavimo Lietuvai teisinės procedūros.
Pirmoje vietoje – moteris
Šių metų pradžioje KPB, nors ir ilgai delsęs, nusprendė pasekti užsienio kolegų pavyzdžiu ir sudarė labiausiai ieškomų Lietuvos nusikaltėlių dešimtuką. Anksčiau mūsų šalies kriminalistai šios idėjos ilgai kratėsi tvirtindami, kad nenori iš savo darbo daryti šou.
Visų dešimtuko nominantų pavardės įtrauktos ir į tarptautinės paieškos kartotekas, kadangi neabejojama, kad didelė jų dalis per atsivėrusias valstybės sienas saugesnės vietos ieško užsienio valstybėse. Dalis jų taip pat ieškomi ir už užsienyje įvykdytus nusikaltimus.
Ieškomiausio įtariamojo titulo nusipelnė Mažeikių rajone gyvenusi Neringa Gromaitė, kurios paiešką Interpolo nacionalinis Lietuvos biuras paskelbė dar 2004-ųjų liepos 12 dieną. Iki to laiko į Lietuvos pareigūnų akiratį nepakliuvusią merginą paprašė sulaikyti Ispanijos teisėsaugininkai.
Šios šalies teisėsaugos pareigūnai kolegas iš Lietuvos informavo, kad N.Gromaitė ir kauniečiai Gvidas Pučka bei Mantas Dočkus užpernai kovo 24-ąją pagrobė Pietų Ispanijoje, Marbėjos kurorte, gyvenantį Didžiosios Britanijos pilietį milijonierių Džoną Maiklą Kaperį ir už jo išlaisvinimą pareikalavo 3,2 mln. JAV dolerių. Pagrobtojo artimieji sumokėjo pusės milijono eurų išpirką. Dėl šio nusikaltimo M.Dočkus buvo įrašytas į ketvirtąją ieškomiausių nusikaltėlių sąrašo vietą.
R.Zamolskis – tik vidutiniokas
Antrasis minėtame sąraše yra už 1997 metais įvykdytas vagystes Kauno policijos iki šiol ieškomas Žydrūnas Bartkevičius. Trečioje vietoje – nužudymu įtariamas Nikita Antonovas. Ir tik penktoje vietoje buvo įrašytas vienas garsiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos nusikaltėlių Romas Zamolskis, įtariamas žmogžudystėmis, plėšimais ir kitais sunkiais nusikaltimais.
Šeštoje dešimtuko vietoje atsidūrė buvusi Kauno bendrovės „Turizmo patariamoji grupė” direktorė Angelina Jocienė. Įtariama, kad ši moteris dar 1999 metais pabėgo į užsienį, iš fizinių bei juridinių asmenų išviliojusi bei pasisavinusi beveik 100 tūkst. litų.
Septintąją-devintąją vietas dalijasi trys klaipėdiečiai. Visi jie įtariami nužudymais. Daugiau nei penkerius metus ieškomas Žilvinas Gudaitis įtariamas itin žiauriai nužudęs išmaldos prašiusį vyriškį. Kęstutis Sudeikis įtariamas 2003 metų liepos pabaigoje nudūręs sugyventinę. Daugiau kaip dvejus metus nepavyksta rasti ir 45 metų Genadijaus Snegiriovo. Per išgertuves jis žiauriai sumušė savo tėvą, kuris netrukus mirė.
Paskutinėje dešimtuko vietoje buvo įrašytas vadinamosios „Juodvarnių” grupuotės narys Eligijus Šmidtas. Šis buvęs Vilniaus „Gabijos” gimnazijos istorijos mokytojas iššovė į policininką, kai šis ketino patikrinti automobilį, prie kurio vairo sėdėjo E.Šmidtas. Vėliau pareigūnai „Juodvarnių” grupuotės narių namuose aptiko daug įvairių ginklų bei sprogmenų, taip pat atskirų valstybės pareigūnų stebėjimo ir sekimo planų.