D.Nelsonas įsitikinęs, kad Lietuvos komandą galima kritikuoti tik už pralaimėjimą turkams, bet ne už užimtą vietą
Antano Sireikos pusėn stojo ne tik Lietuvos rinktinės žaidėjai, pareiškę, kad jie patys kalti dėl nesėkmių, bet ir trenerių štabui daugelį metų talkinantis NBA klubo „Dallas Mavericks” operacijų direktorius Donas Nelsonas. Jo įsitikinimu, šios sudėties Lietuvos rinktinė negalėjo daugiau pasiekti ir gali didžiuotis patekusi tarp aštuonių stipriausių pasaulio komandų.
– Kaip vertinate Lietuvos rinktinės žaidimą pasaulio čempionate? – „Kauno diena” su D.Nelsonu kalbėjosi mačo su Vokietija išvakarėse.
– Visus mus nuvylė tik du paskutinieji pralaimėjimai. Žaidėjai po nesėkmės Turkijai jautėsi labai blogai. Bet aš, įvertinęs komandą, kiek jaunų žaidėjų rungtyniavo, kiek joje buvo gynėjų, esu patenkintas rezultatais. Manau, didelį darbą atliko visą pasirengimo laiką su rinktine buvę treneriai. Labai džiaugiuosi, kad lietuviai pateko į stipriausiųjų pasaulio komandų aštuonetą. Pažiūrėkime, kokio pajėgumo rinktinės pateko į finalinį ketvertą. Todėl turėtume didžiuotis Lietuvos pasiekimu, o ne kritikuoti dėl pasitaikiusių nesėkmių. Juk nė vienas žaidėjas į aikštę neina galvodamas, kad blogai perduos kamuolį.
Taip, tikėjomės daugiau, bet turime džiaugtis patekę ir tarp aštuonių stipriausių planetos komandų. Noriu paklausti jūsų – ar ši komanda galėjo įveikti Ispaniją, Argentiną, JAV? Mes neturėjome tokių NBA kalibro gynėjų, kaip šios komandos. Čia kaip žaidžiant pokerį – jeigu varžovai turi keturis tūzus, ką tu jam gali padaryti?
– Kurią vietą lietuviai būtų galėję užimti, jeigu būtų žaidęs Šarūnas Jasikevičius arba Ramūnas Šiškauskas?
– Geras klausimas. Su šiais krepšininkais arba bent vienu iš jų mes būtume turėję geresnius šansus patekti į stipriausiųjų ketvertą, bet nesu tikras, kad būtų pavykę. Gal būtume pakilę tik dviem pozicijomis aukštyn. Pažiūrėkime į keturias stipriausias pasaulio čempionato komandas – kaip jos žaidė, kokie krepšininkai joms atstovavo. O Lietuvos komanda net galėjo nebevykti į Tokiją, nes buvo sunku kautis ir grupėje. Gynėjų problemą, tikėjomės, bent iš dalies išspręs Macas. Bet jis, išgyvenęs košmarišką sezoną NBA, nebuvo toks, koks prieš metus ar anksčiau. Dabar jis bandė kovoti pats su savimi. Mantas Kalnietis – dar tik ateities žaidėjas.
Lietuvos komandos sudėtis buvo, kaip čia ją įvardijus, na, toks sudėtingas netradicinis „miksas” – nesubalansuotas gynėjų ir puolėjų skaičius. Priežastis visi žinome. Dabar svarbiausia visiems žiūrėti į vieną pusę ir vertinti įgytą patirtį, rengti jauną komandą būsimoms kovoms.
– Kaip reagavote į Lietuvoje paskleistą gandą, kad Jūs Lietuvos rinktinėje pakeitėte Antaną Sireiką?
– Antanas man pasakė apie tai prieš rungtynes su Turkija. Priėmėme tai kaip pokštą, rimtai į jį nežiūrėjome.
– Jeigu Lietuvos rinktinės strategas nutartų trauktis iš pareigų, galbūt iš tiesų svarstytumėte galimybę užimti jo vietą?
– Taip niekada nebus. Pirmiausia – Lietuva turi gilias krepšinio tradicijas ir jos rinktinei turi vadovauti lietuvis. Antra, aš turiu darbą Dalaso klube ir į Lietuvą galiu atvykti tik sutvarkęs visus reikalus ten. Kiekvienam darbui atiduodu visą savo sielą.