Permokėti už uolumą aptarnaujant žmones kavinėse ir parduotuvėse neverta, mano verslininkai.
Nuolat girdimi skundai dėl prasto klientų aptarnavimo viešojo maitinimo įstaigose ir parduotuvėse nėra vien nepagrįsti verkšlenimai.
Maži atlyginimai verčia darbuotojus ieškoti laimės svetur. Tuo tarpu verslininkai dievagojasi negalintys mokėti daugiau, bet aptarnavimo kokybei skiriantys daug dėmesio.
Trūksta kvalifikuotų darbuotojų
Daugelyje miesto prekybos centrų ir kavinių prieigose kabo skelbimai, kad ieškoma darbuotojų. Darbdaviai pripažįsta, jog nuolatinė darbuotojų kaita neleidžia išlaikyti aukšto aptarnavimo lygio.
Prekybos centro „Senukai” vadovas Virginijus Juozapaitis „Klaipėdai” patvirtino, kad pastaruoju metu kvalifikuotų darbuotojų itin trūksta.
„Dėl emigracijos nuolat tenka samdyti naujus žmones. Jiems mokyti reikia laiko. Todėl, deja, ne visada klientas gali gauti kvalifikuotą pagalbą, renkdamas prekę mūsų centre”, – teigė V.Juozapaitis.
Pašnekovas pripažino, kad materialinis skatinimas, siekiant pagerinti aptarnavimo kokybę, labai svarbus. Tačiau ne viskas, anot „Senukų” prekybos centro vadovo, priklauso nuo pinigų kiekio. „Yra žmonių, kurie dirbs taip pat gaudami 1000 Lt arba 2000 Lt. Juk darbuotojas visada sakys, kad gauna per mažai, o darbdaviui atrodys, kad moka per daug. Nuolatinis atlyginimų didinimas – tai tiesiausias kelias į įmonės bankrotą”, – įsitikinęs V.Juozapaitis.
Jo teigimu, daugiausiai įmonės lėšų suryja mokesčiai ir atlyginimai.
Studentai išeina
Bendrovės „Čilija” aptarnavimo kokybės vadybininkė Aušra Varnaitė sutiko, kad nuolatinė darbuotojų kaita – viena iš problemų, su kuriomis susiduria viešojo maitinimo įstaigos.
„Padavėjais ir barmenais dažnai dirba studentai, kurie, prasidėjus mokslo metams, išeina”, – bendrovės „Čilija” atstovė patikino, kad darbuotojų trūksta tik vasaros pradžioje.
„Mūsų tinklo picerijos pasižymi greitu aptarnavimu. Greitis – vienas iš kriterijų, pagal kurį atrenkame darbuotojus. Taip pat labai svarbu, kaip žmogus bendrauja, jo komunikaciniai įgūdžiai ir, žinoma, išvaizda”, – vardijo A.Varnaitė.
Svarbu žmogaus požiūris
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė teigė, kad Lietuva, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nėra labai atsilikusi klientų aptarnavimo kokybės atžvilgiu.
„Nesame trečiojo pasaulio šalis. Aptarnavimo lygis pas mus yra vidutiniškas, bet ne blogas. Viešojo maitinimo įstaigų klientų aptarnavimas yra sritis, kur bendrų standartų nepritaikysi”, – įsitikinusi E.Dilkienė.
Pašnekovės manymu, kalbant apie kokybišką aptarnavimą, labai svarbus darbuotojų požiūris.
„Žmonės skirtingi, todėl ir aptarnauja nevienodai. Turint omenyje, kad padavėjais ir barmenais dažniausiai dirba jaunuoliai, neturintys aukštojo išsilavinimo ir savo ateities nesiejantys su darbu restorane, aukšto lygio aptarnavimas jiems ne visada būdingas”, – sakė asociacijos atstovė.
Savamokslių kelias
Aptarnavimo sektorius – vienas mažiausiai apmokamų ūkio sektorių visame pasaulyje. „Kol kas Lietuva nėra ta šalis, kuri galėtų pasigirti dideliais atlyginimais. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad mūsų šalyje restoranų verslas dar gana jaunas. Taigi viskas mums dar priešaky. Spragų yra ir jų dar bus. Bet mokytis reikėtų patiems, o ne žvalgytis į kitas šalis”, – pabrėžė E.Dilkienė.
Pašnekovės nuomone, klientai kartais nepagrįstai kaltina kavinių darbuotojus blogu aptarnavimu. „Klientai ne visada teisūs. Neretai pasitaiko tokių, kurie kabinėjasi prie smulkmenų arba jiems apskritai viskas blogai. Aišku, visą kaltinimų laviną pasiima padavėjas, nors ne jis kalčiausias”, – sakė E.Dilkienė.
Slepia mokesčius
Praėjusią ir šią vasarą Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnai Klaipėdos mieste pradėjo atidžiau stebėti viešojo maitinimo įstaigas – kavines, restoranus, barus. Buvo atliekamas mokestinis tyrimas, nes paaiškėjo, kad viešojo maitinimo srityje darbo užmokestis yra 67 proc. mažesnis už vidutinį šalies darbo užmokestį, o įmonių deklaruojamos pajamos neatitinka realiai gaunamų.
„Mūsų praktika rodo, kad nuolatinių stebėjimų metu įmonėse pastebimai išauga apyvarta, kai kur net dvigubai, pakyla vidutinis darbo užmokestis, darbuotojai įdarbinami visu etatu”, – teigė Virgilijus Beržanskis, Klaipėdos apskrities VMI viršininko pavaduotojas. Jis pabrėžė, kad ilgalaikis stebėjimas bus tęsiamas. Ypatingą dėmesį numatoma skirti darbuotojų darbo laiko apskaitai ir darbo užmokesčiui.