Aistros dėl „Kuršių” vidurinės mokyklos prijungimo prie „Santarvės” tebeverda – nepatenkinti pertvarkymo projektu ir įžvelgdami nemažai kitų problemų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai kaltina miesto valdžią socialinės partnerystės stoka.
Į jau tradicija tapusį uostamiesčio profesinių sąjungų atstovų ir čia išrinktų Seimo narių susitikimą pirmadienį pirmąkart buvo pakviesti ir Savivaldybės administracijos vadovai bei miesto meras.
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Jesino, socialinė partnerystė – lyg sugedęs telefono ryšys, nes valdininkai girdi tik save, ir jokio socialinio dialogo su profsąjungomis nėra.
Nepatenkinti sprendimais
Išsakyta priekaištų dėl Klaipėdos miesto tarybos sprendimo sutaupytas moksleivio krepšelio lėšas mokyklų vadovams leisti skirstyti savo nuožiūra. Mokyklų vadovai mokytojų sąskaita esą sutaupo sau personaliniams priedams prie atlyginimo.
„Moksleivio krepšelio lėšos yra valstybės tikslinė dotacija, į kurios skirstymą Savivaldybės administracija kištis negali. Ekonomija yra dirbtinė – taupoma mokytojų sąskaita, jiems nemokama už papildomą darbą”, – sakė E. Jesinas.
Išreikštas nepasitenkinimas ir švietimo įstaigų tinklo pertvarka Klaipėdoje – naikinamą „Kuršių” mokyklą prijungus prie „Santarvės” vidurinės pablogėtų sąlygos pastarosios mokiniams – čia jų esama apie 900, todėl prisijungus dar vienai mokyklai tektų dirbti dviem pamainomis. Be to, norą mokytis „Santarvės” mokykloje kol kas yra pareiškęs tik vienas ar du naikinamos mokyklos moksleiviai, o jos darbuotojų reikia priimti apie 40.
Pasak Klaipėdos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Laimos Juknienės, „Santarvės” mokyklos tėvų bendruomenė nėra patenkinta ir naujuoju direktoriumi. Vienam iš sujungiamų mokyklų vadovų tekus pasitraukti, tai padarė „Santarvės” mokyklos direktorė, todėl naujuoju jos vadovu tapo „Kuršių” vidurinei vadovavęs Adreanas Chariutinas.
Švietimo darbuotojų profsąjungos ir miesto mokyklų atstovai išreiškė abejonių dėl A. Chariutino vadybinių sugebėjimų – prieš tai jam vadovavus L. Stulpino tuomet dar buvusiai vidurinei mokyklai, moksleivių skaičius joje katastrofiškai sumažėjo. Taip pat esą nutiko ir direktorių perkėlus į „Kuršių” vidurinę mokyklą.
„Kodėl per dvejus metus iš šios mokyklos išėjo apie 200 moksleivių, nors greta esančioje „Santarvėje” jų skaičius išliko toks pat? Kodėl niekas netyrė priežasčių?” – klausė švietimiečiai.
„Santarvės” mokyklos moksleivių tėvų bendruomenė šiuo metu yra surinkusi apie 500 parašų ir kreipusis į uostamiesčio merą Rimantą Taraškevičių, prieštaraudama A. Chariutino atėjimui.
Tačiau, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Egidijaus Prižginto teigimu, „Kuršių” mokyklos auklėtinių tėvai žinojo, jog šios ugdymo įstaigos nebeliks, todėl savo vaikams iš anksto ieškojo kitos. A. Chariutinas esąs nekaltas ir dėl moksleivių sumažėjimo L. Stulpino mokykloje – po vienu stogu tuomet mokėsi tiek kalbantieji lietuviškai, tiek rusakalbiai, kuriems vėliau teko pereiti į „Kuršių” mokyklą.
Direktorius „Santarvės” mokyklai esąs paskirtas pagal įstatymus, todėl lyg niekur nieko jo atleisti negalima, o profsąjungos, anot miesto mero R. Taraškevičiaus, čia įsijungė į negražų žaidimą.
Bendraus daugiau
R. Taraškevičius patikino, jog mokyklų tinklas pertvarkomas labai apgalvotai ir atsakingai. Profsąjungos ir bet kokios jų problemos esą nėra ignoruojamos – tiesiog iš jų iki šiol nesulaukta jokių pretenzijų.
„Socialinės partnerystės tarp profsąjungų ir Savivaldybės administracijos vertinti nesiryžtu, tai bus padaryta vėliau. Bet kategoriškai atmetu tai, kad švietimo reikalams miesto Taryba skiria mažai dėmesio. Taip sakyti, švelniai tariant, nepadoru”, – sakė R. Taraškevičius.
Jo teigimu, leidimas sutaupytas moksleivio krepšelio lėšas mokyklų vadovams skirstyti savo nuožiūra esantis teisėtas, tačiau šis klausimas būsiąs nagrinėjamas.
„Prie krepšelio papildomai mes skiriame milijonus. Moksleivio krepšelis ir buvo sugalvotas tam, kad užtektų lėšų mokytojų atlyginimams, o Klaipėdoje šios problemos niekada nebuvo. Pinigų visada skyrėme tiek, kiek reikėjo, o dabar – dar daugiau”, – pabrėžė miesto galva.
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos teigimu, visos panašios problemos ir konfliktai kyla dėl informacijos stokos – galbūt netgi reikėtų, kaip daroma užsienyje, profsąjungų atstovus įtraukti valdymo organus, kad jie būtų užtenkamai informuojami ir galėtų dalyvauti priimant sprendimus.
Tačiau vicemero Vidmanto Plečkaičio teigimu, tam esanti Trišalė taryba, todėl dar vieno organo steigti esą nereikia. Prieš miesto Tarybos posėdžius profsąjungų atstovai galėtų tiesiog pasidomėti svarstomais klausimais ir pareikšti savo nuomonę.
Aptarę problemą, jog kai kurių miesto įmonių vadovai taip pat nenori užmegzti socialinės partnerystės su profsąjungomis, Seimo nariai konstatavo, jog šios sąjungos buvo, yra ir bus, todėl su tuo reikia susitaikyti. Bus siekiama, kad darbuotojai nebūtų atleidinėjami už tai, kad priklauso profsąjungoms, o pastarosios nebūtų ignoruojamos.
Pripažinus, jog susitikimas buvo pernelyg emocingas ir nekonstruktyvus, neišvengta galbūt ir nepamatuotų kaltinimų tiek profsąjungoms, tiek miesto valdžiai, nutarta, jog socialinė partnerystė tarp abiejų pusių galėtų pradėti megztis paskyrus nuolatinius susitikimus kiekvieną mėnesį. Jų metu būtų aptariamos svarbiausios problemos. Ateityje norima inicijuoti ir profsąjungų atstovų susitikimus ne tik su Savivaldybės, bet ir su Klaipėdos apskrities viršininko administracijų darbuotojais bei tęsti tradicinius susitikimus su Seimo nariais.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”