Seinų valdžia visiškai nemato reikalo spręsti lietuvius žeidžiančio obelisko Berzninko kapinėse problemos, negana to, stebina dar vienas jos akibrokštas – mieste prie pat paminklo Antanui Baranauskui išdygo lenta, informuojanti apie greta esančius viešuosius tualetus
Praėjo metai, kai Berzninko kapinėse (Palenkės vaivadija, Seinų apskritis) buvo sutvarkyti Lietuvos karių, žuvusių 1920 metais kovose su lenkais dėl Seinų, kapai. Tiek pat laiko čia stūkso ir obeliskas lenkams, kurios per Antrąjį pasaulinį karą Paneriuose esą nužudė lietuvių šauliai. LŽ jau rašė, kad vadinamasis Panerių kryžius, o ypač jame iškaltas istorinę tiesą iškreipiantis įrašas, Lietuvoje sukėlė nepasitenkinimo bangą. Opus klausimas ne kartą keltas per pokalbius su Lenkijos politikais. Tačiau padėtis iki šiol nė kiek nepasikeitė.
Paminklo nenusipelnė?
Vietos savivaldybė nemato būtinybės ieškoti išeities iš konfliktinės padėties. Priešingai, jos atstovas teigia, jog ne Panerių kryžius, o paminklas Lietuvos savanoriams (Dalios Matulaitės sukurta skulptūra „Pieta”, kurią Seinų miesto vadovas pavadino „kažkokia moterimi”, – aut.), stovi netinkamoje vietoje.
„Lietuvių kariams galima statyti kryžius, bet ne paminklus. Jie į Seinus atėjo kaip bolševikų sąjungininkai”, – vakar LŽ pareiškė Seinų, kuriuose kas ketvirtas gyventojas yra lietuvis, burmistras Stanislawas Kapas. Berzninko kapinės kasmet rugsėjo pabaigoje tampa vietos lenkų patriotinės manifestacijos vieta.
Lokalinė problema
Tačiau net kai kurie lenkų komentatoriai viešai pripažįsta, kad Panerių kryžiaus pastatymas šalia Lietuvos savanorių kapų yra antausis ir Lietuvai, ir lietuviams.
Lenkijos kovų ir kančių atminties vietų apsaugos tarybos generalinis sekretorius Andrzejus Przewoznikas LŽ sakė, jog nėra gerai, kad šalia Lietuvos savanorių kapų Berzninko kapinėse pastatytas Panerių kryžius. Tačiau už istorinio paveldo reikalus atsakingas pareigūnas, paklaustas, kaip turėtų būti išspręsta ši problema, atkirto šiuo metu nesukantis dėl to galvos. Esą tai – Seinų valdžios rūpestis. Tačiau Przewoznikas leido suprasti, kad minimas klausimas neatsiejamas nuo Varėnoje nugriauto obelisko lenkų kariams ir pernai planuotų, bet neįvykusių iškilmių, susijusių su Vilniaus Antakalnio kapinėse atnaujinto monumento lenkų kariams atidengimu.
Nepastebėjo lentos
Seną konfliktą dėl paminklų neseniai privertė prisiminti kitas Seinų valdžios žingsnis. Prie pat Antano Baranausko paminklo, prieš keletą metų pastatyto šalia miesto bazilikos Lietuvos pastangomis ir lėšomis, atsirado didžiulė informacinė lenta. Joje skelbiama apie greta esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir… viešuosius tualetus.
Į Lietuvos konsulatą Seinuose kreipėsi ne vienas pasipiktinęs turistas. Dauguma mūsų tautiečių apgailestavo, kad prie Baranausko paminklo negali net pasidaryti nuotraukos, kurioje nebūtų matoma lenta su užrašu WC. Iš Lietuvos atvykę žmonės nesupranta, kodėl jos negalima perkelti į kitą gatvelės pusę.
Burmistras Kapas LŽ tikino nepastebėjęs minėtos lentos. Tačiau pažymėtina tai, jog informacinis stendas stovi visai šalia paminklo, tad neįmanoma jo nepamatyti einant į bažnyčią. Paklaustas, ar kas nors kreipėsi į jį dėl lentos perkėlimo, burmistras prisiminė, kad kažkas lyg ir skambino, bet negalėjo pasakyti, kas konkrečiai.
Pasiteiravus, ar ketina patraukti nuo vyskupo Baranausko paminklo stendą, kuriame yra nuoroda į viešuosius tualetus, Kapas pažadėjo apžiūrėti tą vietą ir pagalvoti.
Ne tik lietuvių kultūros ir istorijos paveldas gali nesulaukti Seinų miesto savivaldybės palankumo. Lietuvos lėšomis pastatytam „Žiburio” lietuvių švietimo centrui Seinų valdžia jau antrus metus neskiria nė zloto, nors jame veikiantį vaikų darželį lanko miesto vaikai.