Daugelis namų valdų ir bendrijų iš gyventojų renka kaupiamąsias lėšas, kurios vėliau panaudojamos remontuoti stogą ar kitas daugiabučio namo detales.
Kaupiamosios lėšos renkamos ir pusmetį, ir kelerius metus.
Todėl gyventojai, kurie mokėjo nurodytas sumas, o po kurio laiko nusprendė parduoti butą, pagrįstai jaudinasi, kam atiteks jų sukaupti pinigai.
Butų ūkio ir energetikos skyriaus specialistė Ilona Daulienė teigė, kad kaupiamosios lėšos yra buto indėlis į namo remontą.
Todėl parduodant butą sukaupti pinigai vis tiek atitenka namų valdoms ar bendrijai, o likusią kaupiamųjų lėšų dalį moka naujasis savininkas.
„Tačiau jei kaupiamosios lėšos dar nėra panaudotos, namo administratorius tam žmogui, kuris parduoda butą, pinigus gali atiduoti. Taip elgiamasi keliose uostamiesčio namų valdose.
Gyventojai prieš parduodami butą turi pasidomėti, ar yra galimybė susigrąžinti pinigus”, – sakė I.Daulienė.
Kaupiamosios lėšos įprastai pradedamos naudoti, kai iš gyventojų surenkama 50 – 60 proc. lokalinės remonto sąmatos vertės.
„Surinkti pinigai pervedami remontą atliekančiai įmonei, o likusi suma yra sumokama išsimokėtinai. Dažniausiai tai įtraukiama į konkurso sąlygas”, – aiškino I.Daulienė.
Bendrijų, kurių administruojamuose daugiabučiuose namuose vyksta renovacija, gyventojai ne kaupia lėšas, bet moka įmokas bankams pagal kreditavimo sutartis.
Mokėjimai gali tęstis iki 25 metų, todėl, norėdami parduoti butą tokiame name, gyventojai naujajam savininkui jį perleidžia su savotiška skola.
„Tik pardavėjas ir pirkėjas gali susitarti, kas mokės kreditą. Gali būti net taip, jog tokį butą teks parduoti pigiau. Tačiau butas būna vertesnis, nes yra renovuotame name”, – sakė I.Daulienė.
Kaupiamųjų lėšų neturėtų mokėti ir nuomininkai, nes jie bute gyvena laikinai.
Tačiau taip pat tik nuomotojas ir nuomininkas susitaria, kas nuomos laikotarpiu mokės kaupiamąsias lėšas.