„VW Beetle” – septyniasdešimt

Nepatinka surūdiję varžtai – nepatiks „vabalas”. Tokiu šūkiu Lietuvos „VW Beetle” klubą pristato jo prezidentas Arūnas Stepulis. Prieš vienuolika metų susikūrusi organizacija vienija kelias dešimtis šių automobilių gerbėjų, kurie šiemet švenčia ypatingą sukaktį – septyniasdešimtąjį mėgstamos transporto priemonės gimtadienį.

Būtent tiek laiko prabėgo nuo to laiko, kai konstruktoriaus Ferdinandas Porsche sukūrė „VW Beetle” prototipą. Nors netrukus kilęs Antrasis Pasaulinis karas kuriam laikui buvo sava linkme pasukęs „vabalo” gamybą, XX amžiuje keliais riedėjo beveik 22 milijonai „VW Beetle” modelių, kurių savininkai visame pasaulyje susibūrė į klubus.

A.Stepulio teigimu, „vabalui” turi būti dėkingi ir baikeriai su bagių mėgėjais. Iš šio automobilio, nežinomam konstruktoriui perpjovus perpus kėbulą ir priekyje pritvirtinus motociklo šakė su vairu, gimė triratis motociklas. „Vabalai” patinka ir bagių gamintojams – pravažaus keturračio beveik nereikia perdirbinėti.

Vairuotojų širdis automobilis užkariavo paprastumu, patikimumu, pravažumu ir neužmirštama išvaizda.

Glosto sugedusius automobilius

Paklaustas apie kainą, kaip ir dauguma senienų gerbėjų, A.Stepulis tikslaus atsakymo neranda. Vyras tikina, kad automobilio vertę nustatyti sunku. Sumą, kurią tenka pakloti už norimą modelį, dažniausiai nustato ne reali mašinos vertė, o pirkėjo noras įsigyti būtent tą automobilį. Lietuvoje prižiūrėto „VW Beetle” kaina – apie 6 tūkst. litų. Vakaruose gerokai daugiau.

Nusipirktą automobilį dar dažniausiai tenka gerokai paremontuoti, pritaikyti prie naujojo savininko charakterio.

„Vabalų” buvo prigaminta tiek, kad net retesniems modeliams dalių užtenka. Be to, modeliai tokie paprasti, kad dalį detalių galima pasigaminti patiems”, – tvirtino A.Stepulis.

Vyras siūlo ir išeitį nemokantiems sutaisyti kelyje sugedusio „vabalo” – paglostyti.

„Būna, kad padeda”, – juokėsi prezidentas.

Tačiau klubo nariai leisdamiesi į keliones užsienin vien glostymu nepasitiki – vežasi krūvą dažniausiai gendančių detalių.

„Kai mūsų važiuoja daug – nebaisu. Vieni labiau išmanome elektrą, kiti variklį, treti važiuoklę. Pakaitomis ir pataisome. O kai automobilis sugenda rimtai – galima kreiptis į tos šalies „VW Beetle” klubą – kolegos visada padeda detalėmis. Remontas – mūsų pomėgio dalis – nepatinka surūdiję varžtai – nepirkite „vabalo”, – kalbėjo A.Stepulis.

Remontuojant kelyje sugedusius automobilius pasitaiko ir kuriozų. Kartą Austrijoje sugedus latvių „vabalui”, vienas lietuvis palindo po mašina apžiūrėti gedimo. Tuo metu automobilio savininko žmona atsisėdo į mašiną pasidažyti lūpų. Nuo jos svorio žemas „vabalas” karštais duslintuvais prispaudė meistrą.

Lietuvos „VW Beetle” klubas kartu su kitų šalių „vabalų” mėgėjais dalyvauja ir teminėse kelionėse bei susibūrimuose. Didžiausias jų – 2005 metais Berlyne vykęs filmo apie „vabalą” vardu Herbis pristatymas. Ekrane atgijęs, baltas, skaičiais 53 pažymėtas, lenktyninis, „vabalas” ne vienerius metus buvo prikaustęs žiūrovus prie televizorių. Į naujo filmo apie šį automobilį pristatymą iš visos Europos suriedėjo apie 3 tūkst. „herbių”.

Problema – techninė apžiūra ir draudimas

Nors „vabalus” vadina patikimais automobiliais, S.Stepulis pripažįsta, kad kelių dešimtmečių senumo technika vis dėl to kelia problemų.

Viena jų – techninė apžiūra, kurios metu reikalaujama, kad automobilis neviršytų taršos normų. Šį reikalavimą „vabalų” savininkai apeina sureguliuodami variklius, kad šie turėtų mažiau galios ir naudotų mažiau kuro. Taip pakeisti agregatai atitinka keliamus reikalavimus. Žinoma, kol senienų mėgėjai grįžę iš techninės apžiūros, viską atstato į vietas.

Kita problema „vabalų” savininkas įvardija draudimą. Senų automobilių Kasko draudimu apsaugoti neverta.

„Draudėjai mūsų atžvilgiu neteisingi. Pagal jų lenteles suma, kuria galima apdrausti seną vabalą, siekia vos keletą procentų automobilio vertės”, – skundėsi A.Stepulis.

Su naujų „VW Beetle” savininkais nesusikalba

Kalbėdamas apie naujos laidos „VW Beetle” savininkus, „vabalų” klubo prezidentas šypsosi.

„Daug blondinių važinėja naujais modeliais, o į mus su senaisiais žiūri kreivai, nes išsiskiria tiek požiūriai į gyvenimą, tiek pomėgiai. Tačiau stengiamės ir naujų „vabalų” savininkus įtraukti į savo veiklą”, – tvirtino vyras.

Žmonės „vabalams” tolerantiški

Kelionėse klubo nariai pastebėjo, kad dauguma žmonių vabalams ir jų vairuotojams daug atlaidesni ir tolerantiškesni, nei kitų automobilių savininkams. Kartą į keltą, išplaukiantį į Sarema salose vykstantį „vabalų” sąskrydį, vėlavo vienas automobilis. Kelto kapitonas, nors laivas jau buvo pradėjęs plaukti, sugrįžo paimti „VW Beetle”.

„VW Beetle” istorija

1931 metais „Zundapp” motociklų gamykla pasiūlė austrų kilmės automobilių konstruktoriui Ferdinandui Porsche sukurti pigų, mažo litražo, keturvietį automobilį. Pirmieji trys prototipai buvo pagaminti Štutgarte, asmeninėse konstruktoriaus dirbtuvėse. Tačiau dėl ekonominės krizės gamykla atsisakė savo ketinimų ir toliau gamino tik įprastą produkciją.

Po metų F.Porsche sudarė naują sutartį su kitais, tuomet garsiais, technikos gamintojais – NSU. Užsakovams buvo pagaminti keli bandomieji modeliai, tačiau minėta ekonominė krizė neleido NSU pradėti masinės automobilio gamybos.

Bandomiesiems modeliams F.Porsche sukonstravo torsionines ir nepriklausomas visų ratų pakabas, oru aušinamą variklį ir centrinį laikantįjį lonžeroną.

Ekonominės krizės vaisius

Netrukus Vokietija pradėjo plačią socialinę programą. 1934 metais F.Porsche įsipareigojo Reicho automobilių gamintojų sąjungai (RDA) sukurti pirmąjį liaudies automobilio – „Volkswagen” prototipą.

Būsimam automobiliui buvo iškelti konkretūs reikalavimai: maksimalus greitis ne mažiau 100 km/val., kuro sąnaudos 7 litrai, kaina – ne daugiau 1000 Reichsmarkių – tiek Vokietijoje kainavo paprastas motociklas.

1936 metais F.Porsche sukūrė V1, V2 ir V3 prototipus būsimam „VW Beetle”.

Dar per metus F.Porsche surinko 30 bandomųjų modelių, kurie 1937 metais Europos keliais iš viso nuvažiavo 2,4 milijono kilometrų. Kiekvienam automobiliui teko nuriedėti apie 80 tūkst. kilometrų.

Naudojo kariškiai

1938 metų pradžioje tarptautinėje automobilių parodoje buvo pademonstruotas serijinei gamybai paruoštas modelis, pavadinimu „Kdf-Wagen”. Tuo pat metu Wolsfurge pradėta statyti VW automobilių gamykla, kurios statybai buvo sukurta unikali finansavimo sistema. Pageidaujantys įsigyti automobilį kas savaitę turėjo į taupomąją kasą atidėti po 5 Reichsmarkes. Jau po metų būsimųjų savininkų skaičius viršijo 330 tūkst. Tačiau prasidėjęs Antrasis Pasaulinis karas sutrukdė kreditoriams įsigyti šį automobilį.

Karui įsibėgėjus jau pastatytoje gamykloje pradėti surinkinėti kariškiams skirti modeliai. „VW Beetle” konstrukcija dėl patvarumo ir pravažumo tiko visureigių gamybai. Kiek kampuotas, tačiau „vabalo” formas primenantis „Kubelwagen”, dideliais kiekiais buvo surinkinėjamas per visą karą. Armijai buvo sukurtos kelios VW modifikacijos: amfibijos, šarvuočiai, transporteriai, gaisrinės ir kiti.

Automobilius kariškiai vertino, nes šie buvo paprasti, pravažūs, lengvi todėl užvažiavus ant minos ši dažnai nesprogdavo.

Masiškiausiai gamintas automobilis

Karui pasibaigus VW gamykla vadovo Heinzo Nordhofo dėka po truputį atsigavo. „VW Beetle” modelių gama prasiplėtė – pradėti surinkinėti kabrioletai ir transporteriai.

Išpopuliarėjus automobiliui atsirado platus servisų tinklas, o įvairius „VW Beetle” modelius pagal licenciją ėmė gaminti 20 šalių.

Laikui bėgant pasaulį išvydo tokie automobiliai, kaip sportinis „Karmann Ghia”, įvairių modifikacijų „Typ 3”, smėlio bagiai, visureigiai, specialūs pašto automobiliai ir transporteriai.

Dauguma šių modelių sukurti „VW Beetle” bazėje, su standartiniais, oru aušinamais, varikliais.

1978 metais Vokietijai sustabdžius „VW Beetle” gamybą, įvairius modelius gamino dar aštuonios šalys. Meksika, automobilius pradėjusi surinkinėti 1954 metais, gamybą nutraukė tik prieš trejus metus.

„Vabalo” gerbėjai visame pasaulyje „VW Beetle” pavadino savaip: „Slug Bug” Kalifornijoje, „Bocho” Kosta Rikoje, „Boble” Danijoje, „Vabole” Latvijoje, „Eskarabajo” Čilėje, „Pornikas” Estijoje, „Hipshit” Izraelyje, „Kabuto-mushi” Japonijoje.

Standartinis „VW Beetle” modelis sukonstruotas vidutiniškai iš 2 300 detalių. Palyginimui, antros laidos „VW Golf” – iš 5 300.

Per septynis gamybos dešimtmečius pasaulį išvydo 21 529 646 „VW Beetle” modeliai. Šio rekordo iki šiol nepasiekė joks automobilių gamintojas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "„VW Beetle” – septyniasdešimt"

  1. Eglute

    🙄 , sveiki, as irgi noriu tapti vabalu klubo nare , turiu new beetle , ir noriu daugiau info kaip su juo elgtis :))

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.