Mokslui pasiaukojusi moteris įsitikinusi, kad bendraujant su vyrais erudicijos demonstruoti neverta
Daugiausiai išradimų padariusi lietuvė, garsus širdies chirurgas, vienintelė akademikė šalyje ir mintinai akimirksniu šaknį iš dvylikaženklių skaičių ištraukiantis pedagogas pasakojo, kad neretai nepuola taisyti nusišnekančio žmogaus. Taip elgtis jiems pataria patirtis.
Geriau slėpti
Net šimto dešimties išradimų autorė ir bendraautorė chemikė kaunietė Katarina Antanina Garmutė, daugiausiai jų padariusi moteris Lietuvoje, teigė, kad bendraujant su vyrais, savo protą geriau slėpti. „Jie labiau mėgsta globėjiškai ar net paniekinamai žiūrėti į moteris. Aš daug tokių mačiau. Nieko nepadarysi. Tiesiog toleruoji”, – sakė mokslininkė ir pridūrė, kad kai daug žinai ir turi įvairių idėjų, neretai esi priverstas kentėti ir tylėti.
„Jeigu esu tikrai įsitikinusi, kad žmogus klysta, ir tai yra svarbu, jam pasakau. Kartais sulaukiu kategoriško atsakymo, nes žmogus būna fanatiškai įsitikinęs, kad yra teisus”, – sakė K.A.Garmutė. Kartais jai pasitaikydavo sulaukti atsakymo, kad moterys nedaug ką išmano ir tegul nesikiša.
„Moterys viską turi daryti dvigubai trigubai geriau. Reikia įrodinėti, įrodinėti ir perrodyti, kad tavim patikėtų. O kai taip atsitinka, tada toj srity jau gali darbuotis”, – patirtimi dalijosi kaunietė.
Tikrindavo, ar nedaro išradimų
Iš pradžių K.A.Garmutei kolegos net išradimus trukdydavo daryti. Vyresni mokslininkai sakydavo, kad vienos ar kitos jos idėjos įgyvendinti neįmanoma, nes jeigu jie neperkando, tai ką jau kalbėti apie smulkutę merginą.
„Sakydavo: nedirbk tu šito. Mokslinio darbo vadovas ateidavo žiūrėti, ar Garmutė nedaro išradimų ir nešvaisto laiko veltui”, – juokėsi mokslininkė, kuri dėl savo tikslo nevengė dirbti net kenksmingomis sąlygomis.
„Nebijojau aš jų. Akis teko gydyti, bet išradimai duoda didelį pasitenkinimą. Buvau darbšti ir užsispyrusi. Vertingiausi mano darbai – išrasti būdai, kaip neutralizuoti kenksmingas atliekas ir iš jų pagaminti vertingus produktus. Sukūriau ferolitą – marmuro pakaitalą. Tai labai pigi ir aukštos kokybės medžiaga. Kartu su Leonu Juozonu išradome būdą, kaip impregnuoti ąžuolo skulptūras, kad jos būtų apsaugotos nuo žalingo atmosferos poveikio”, – pasakojo K.A.Garmutė.
Tačiau kai kurie kiti mokslininkai dėl didelio išradimų skaičiaus ją vadino neetiška. Neva moters pasirinkta mokslo sritis yra labai patogi išradėjams ir ši tuo naudojasi. Moteris tikino, kad teisingą kritiką ji priimdavo ir iki šiol priima normaliai. „O jeigu kritika neteisinga… Esu kantri ir pakenčiu. Kartais aiškinu, kad mano tiesa, kartais ne. Priklauso nuo aplinkybių. Prieš kvailą geriau nutylėti. Tu nors plyšk įrodinėdama, jis vis tiek nepatikės. Bet jei jau viršijamos visos normos, aš prapliumpu”, – neslėpė K.A.Garmutė.
Protas – neramumų šaltinis
„Nenoriu kritikuoti žmonių, geriau – juos toleruoti. Diskutuodamas su kolegomis, jeigu matydavau, kad jie kalba tendencingai arba nusikalba, nesidraskydavau ir nebandydavau įrodyti savo tiesos. Svarbu, kad aš ją žinau, bandydavau būti tolerantiškas, tačiau darydavau taip, kaip aš išmanau, o ne kaip sakydavo kolegos. Per jėgą įrodyti reikia daug jėgų, o žmogus ant tavęs dar ir pyksta”, – kalbėjo garsus medikas Jurgis Brėdikis.
Jis sukūrė širdies ritmo sutrikimų gydymo originalius būdus: elektrokardiostimuliaciją, aritmijų židinių ritmo pašalinimą, pirmą kartą panaudojant kriotechniką ir lazerį.
Paklaustas, ar dažnai sulaukdavo kolegų nepasitenkinimo diskusijose, akademikas neslėpė: „Likdavo nepatenkintų”. Pasak J.Brėdikio, besidominčio Rytų filosofija, protas ir yra visų mūsų neramumų šaltinis. „Visomis meditacijomis siekiama, kad protas taptų aiškesnis, apsivalytų nuo emocijų. Juk neretai aistros valdo protą”, – sakė akademikas ir pridūrė, kad tenka susitikti su tokiais, kurie labai mėgsta parodyti, kad daug žino, išmano. „Tačiau tokie dažnai nežino tiek daug, kaip mano”, – įsitikinęs J.Brėdikis.
Pamokė prie visų
Veronika Vasiliauskienė – vienintelė moteris Lietuvoje, tapusi tikrąja Lietuvos mokslų akademijos nare. Habilituota agronomijos mokslų daktarė, profesorė, tapo akademijos viceprezidente. Jaunystėje jai yra buvę situacijų, kai neiškentusi pašnekovui rėžė į akis: „Tu neteisus. Aš geriau žinau”. „Tačiau vėliau padariau išvadą, kad taip elgtis nėra gerai ir jau studijų laikais šito atsisakiau”, – prisiminė V.Vasiliauskienė.
Šiandien moteris priklauso prie tų žmonių, kurie mėgsta sušvelninti situacijas. Tokią formulę ji taiko ne tik namuose, bet ir darbe, – iš pradžių bando išsiaiškinti savo, kitų padarytų klaidų priežastis, o tik po to mokyti.
„Nelabai gerai žmogų pastatyti prie sienos ir šaut į jį tiesiai. Atiduodu pirmenybę diplomatijai, jeigu tai, kad aš nutylėjau ir tiesiai šviesiai nepamokiau žmogaus, kam nors labai nepakenks. Kai prie visų parodai žmogaus klaidą, jis būna labai nelaimingas. Todėl aš jau geriau nuryju tą tiesą ir patyliu”, – kalbėjo V.Vasiliauskienė, kurios vyras – taip pat yra mokslininkas, todėl erudicijos nuo jo slėpti nėra reikalo.
V.Vasiliauskienės charakteris neleidžia visiškai nusileisti. „Nenoriu, kad man ant galvos kas nors liptų, bet tiesiai ką nors užgauti nesistengiu. Mane turi gerbti: ir bendradarbiai, ir vyras, ir vaikai, ir anūkai. Taip ir yra”, – sakė mokslininkė.
Padeda susiprasti pačiam
Moteris prisiminė atvejį, kai pas ją atėjo bendradarbis ir įvardijo kito bendradarbio padarytą klaidą. V.Vasiliauskienė tam nusikaltusiam žmogui apie tai nieko nesakė, pati išsprendė bėdą ir pasirūpino, kad tokių klaidų niekas daugiau nepadarytų.
„Visuomet stengiuosi išvengti konfliktinių situacijų, kad nesupykdyčiau žmonių. Jeigu būčiau atvirai tam žmogui viską pasakiusi, jis būtų nešiojęsis akmenį širdyje ir tiems dviem jau būtų sunkiau sutarti”, – aiškino akademikė.
Paklausta, ar sunku susilaikyti nepamokius, ji teigė iš pradžių bandanti padėti pačiam žmogui suprasti savo klaidą.
„Yra situacijų, kai negali tylėti, – neslėpė V.Vasiliauskienė, prisiminusi atvejus, kai įveltos bendradarbių klaidos būtų per daug brangiai kainavusios. – Su vienu išsiaiškini, su kitu – nepavyksta. Yra labai užsispyrusių žmonių, įsitikinusių savo teisumu, ir nieko nepadarysi. Gal vėliau jie išvadas ir padaro?”
Mokslininkai – nebūtinai superprotingi
Kaip žmonės mokomi reaguoja? „Aš moteris, dirbanti administracinį darbą vyriškame kolektyve. Dažnai nesistengiu parodyti, kad esu protinga. Pirmenybę atiduodu reikalui. Pavyzdžiui, ką nors reikia spręsti ir mano idėją kas nors iš dalies pasisavino. Nesvarbu, bet reikalas juk juda į priekį”, – tikino V.Vasiliauskienė.
Ar lengva sutarti kolektyve, kuriame vien protingi žmonės? „Vyrauja tokia bendravimo kultūra, kad reikia išklausyti kito nuomonę ir ją gerbti. Bet nebūtinai visi mokslininkai yra superprotingi. Labai daug lemia žmogiškosios savybės. Pavyzdžiui, renkant akademijos narius į vieną vietą pretenduoja penki šeši kandidatai. Gali būti išrenkamas net ir tas, kurio mokslo pasiekimai šiek tiek prastesni už kitų”, – kalbėjo akademikė.
Visiems nori patarti
Vilniaus Santariškių konsultacinio mokymo centro matematikos mokytojas Vaidotas Dalinkevičius – skaičiavimo mintinai rekordininkas, bet savo sugebėjimų nesistengia demonstruoti visiems aplinkiniams. Prieš porą metų į Lietuvos rekordų knygą agentūra „Factum” įtraukė V.Dalinkevičiaus pasiekimą, kai jis mintinai teisingai ištraukė trečiojo laipsnio šaknį iš skaičiaus 114084125 per 24,04 sekundės ir pasakė teisingą atsakymą – 485. Skaičius iš anksto jam buvo nežinomas. Vėliau jo skaičiavimo mintinai rekordą pagerino pensininkas, buvęs geografijos mokytojas iš Surviliškio (Kėdainių r.) Antanas Ancius.
„Kai žmogus esi geras, visiems nori patarti. Bet labai lengvai susivoki, kai tavo patarimų nereikia. Nenori – nereikia”, – nedramatizavo V.Dalinkevičius.
Įkyriai mokyti nereikia
Vilniečio teigimu, aplinkiniai dažnai klysta. „Pasitaiko. Jeigu žinau, kad jie klysta, galiu jiems patarti. Bet įkyriai mokyti pašalinių nereikia. Jis tave pasiųs, ir viskas. Įkyriai nelendu, nekišu savo žinių. Sakau: nori – patarimą galiu duoti. Informacija netrukdo. Nori – išklausyk, nenori – neklausyk”, – kalbėjo pedagogas.
Ant jo niekas nebuvo rimtai užpykęs, kad parodė klaidą. „Konfliktai kyla dėl kitų dalykų. Trukdo gyventi sąžinė, dažnai susiduriu su chamiškumu, įžūlumu. Neteko matyti, kad kam nors labai trukdytų patarimai. Aš pats nieko prieš, jeigu protingesnis žmogus pataria. Protingas žmogus visuomet išklauso. Jeigu koks nors kvailys pasakytų šimtą patarimų, o iš jų 99 – kvaili, bet 1 teisingas – aš jam dėkosiu. Kvailus atmeti, protingus pasilieki”, – sakė V.Dalinkevičius.