Origamis iš pinigų – brangus menas

Ant staliuko stovinti popierinė gėlytė – ne pigus praėjusio šimtmečio kičas, bet paskutinis turtuolių mados šauksmas. Mat „padoriuose” namuose viskas turi byloti apie šeimininko svorį visuomenėje ir jo sąskaitos dydį.

Tarp prabangių baldų, vertingų paveikslų, vazų ir skulptūrų tikros gyvos gėlės atrodo perdėm kukliai. Kažkas sugalvojo gėles lankstyti iš tikrų banknotų ir neapsiriko: naujovė greitai prigijo.

Lankstiniai iš popieriaus – origamiai atėjo į Europą iš Japonijos ir Kinijos, kur atsirado ir pats popierius. Kadangi jis buvo labai brangus, tik didikai galėjo įsigyti lankstinių iš popieriaus.

Dabartiniai menininkai prisiminė šią istorinę tiesą ir savo gaminiams taip pat ėmė naudoti brangų popierių, t.y. pinigus.

Iš banknotų yra išlankstomos ir iškarpomos gražios gėlės, derinant banknotų spalvas su gamtinėmis. Pinigas iškarpomas taip, kad gėlės žiede (su ironija ar rimtai) atsiduria šalies valdovo portretas. Lengviausiai padaryti stiebą ir žalius lapelius. Tam tinka bet koks JAV doleris.

Pinigų lankstytojai nukreipė savo žvilgsnius į dar vieną turtuolių snobų silpnybę – skulptūrėles. Anksčiau ant spintelių miestelėnai mėgdavo laikyti porceliano drambliukus. Kuo daugiau – tuo geriau. Tipiškas drambliukų rinkinys – dvylika „asmenų”.

Mūsų laikais drambliukai bylotų apie namo šeimininko pasenusį skonį. O štai šuniukai – originalu. Jei šie šuniukai dar apklijuoti banknotais – dar originaliau. Prieš 12 šuniukų „skirtinga valiuta” tikriausiai neatsispirtų nė vieno turtuolio širdis.

Kuo šis menas skiriasi nuo kitokių turtuolių kvailiojimų, kai jie auksu padengia unitazą ar deimantais inkrustuoja kadilaką. Atsakymas toks: kadilakus deimantais dengia primityvūs ir fantazijos neturintys milijonieriai. Origamis iš pinigų rodo rafinuotą ir išpuoselėtą pradedančio turtuolio skonį.