Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Aplinkos ministerijai pateikė pasiūlymą atsisakyti balandį-rugpjūtį taikomo draudimo Kuršių mariose žvejoti statomaisiais tinklais.
Užuot visiškai draudus tokią žvejybą, siūloma leisti žvejoti stambiaakiais tinklais, kuriais pagautos žuvys būtų išskaičiuojamos iš metinių žvejams skirtų kvotų.
„Žvejyba vasarą, šiaip ar taip, vyksta, juk kaip tik tuomet didžiausia žuvų paklausa. Turistai nori paragauti rūkytų krašto žuvų – tai vienas iš Neringą reprezentuojančių dalykų”, – BNS sakė direkcijos vadovė Aurelija Stancikienė.
Šiuo metu galiojančio draudimo priežastis – leisti žuvims „pailsėti” nuo nuolatinės žvejybos.
„Vasarą nevyksta nerštas ar kiti procesai, dėl kurių reikėtų drausti žvejoti. Žuvys ilsėtis galėtų ir rudenį ar kitu metu, kai jų paklausa nėra tokia didžiulė”, – kalbėjo A.Stancikienė.
Daugelis marių žuvų išneršia balandį ir gegužę, tačiau vasarą draudimas išlieka gamtosaugos tikslais.
„Vasarą žuvys labai greitai sugenda – kai karšta, nereikia nė paros tinkle”, – sakė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovas R.Repečka.
2005 metų pabaigoje laboratorija taip pat kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su pasiūlymu vasarą leisti naktinę žvejybą, kai temperatūra nėra tokia aukšta.
„Siūlėme leisti tinklus įmerkti vakare ir ištraukti iš ryto. Žemės ūkio ministerija su tuo sutiko, tačiau Aplinkos ministerija kol kas nepritarė”, – kalbėjo R.Repečka.
Anot R.Repečkos, tinklinės žvejybos draudimu daugiausia siekiama apsaugoti karšių ir sterkų populiacijas. Šiuo metu šios dvi rūšys yra vienintelės, kurioms taikomos kvotos.
Šiemet žvejams mariose leista sugauti maždaug 450 tonų karšių ir 120 tonų sterkų.
Kol kas vasarą žvejams Kuršių mariose leidžiama žvejoti ungurinėmis ir stambiaakėmis gaudyklėmis, į kurias dažniausiai pakliūva unguriai, plekšnės.
Anot A.Stancikienės, direkcija į ministeriją kreipėsi po susitikimų su žvejais, kurie, palikus draudimą galioti, būtų priversti dalį kitu metu sugautų žuvų saugoti vasaros prekybai ir šaldyti, taigi nukentėtų jos kokybė.
Atsakymo direkcija tikisi sulaukti artimiausiu metu, jos teigimu, liberalizavusi žvejybą valstybė ne tik nepakenktų žuvų populiacijai, bet ir surinktų daugiau mokesčių.