Trejų metukų krizė

Mažyliui sukako treji. Jis savarankiškesnis, nepriklausomesnis ir aktyvesnis. Žinoma, tėvai tai pastebi. Tačiau beveik visiems vaikams ir tėvams šis periodas itin sunkus. Kodėl?

Vaikų psichologai skiria septynis ypatumus, būdingus trejų metų vaiko elgesiui.

Bet kaip, kad tik ne taip!

Pastaruoju metu mėgstamiausi Martyno žodžiais – „nenoriu” ir „nedarysiu”. „Eik valgyti!” – „Nenoriu!”, „Susirink žaisliukus!” – „Nerinksiu!”. Taip visą dieną. Į ką jis toks atsigimė, mąsto tėvai ir skuba pas psichologą konsultuotis, ką su berniuku daryti – visai nuo rankų atsimušė. O vaikų darželio auklėtoja giria: auksinis vaikas. Bet vos tik tėvai ateina sūnaus pasiimti, jis tarsi pasikeičia ir lyg sugedusi plokštelė kartoja savo „nenoriu” bei „nedarysiu”.

Toks negatyvizmas – pirmasis elgesio ypatumas. Būtent jis skatina vaiką prieštarauti ne tik tėvams, o ir sau. Mažylis atsisako vykdyti kitų prašymus ne todėl, kad to nori, o tik todėl, jog buvo to paprašytas.

Suaugusieji gali išprovokuoti negatyvizmo priepuolius kaskart griežčiau pareikalavę, tarkime, „Neliesk!” arba „Valgyk greit!” Kur kas paprasčiau pasakyti: „Nemėgstu, kai imami mano daiktai” ar: „Įdomu, kas greičiau suvalgys pietus”.

Būna absurdiškų situacijų, kai į bet kurį suaugusiojo posakį vaikas reaguoja atvirkščiai; „Šalta!” – „Ne, karšta!”, „Eik namo!” – „Ne, neisiu!” (nors ką tik pats prašėsi). Mažylis atsako „ne” net tuo atveju, jei prieš kelias minutes degte degė noru padaryti būtent taip.

Nepainiokite negatyvizmo su nepaklusnumu. Esant negatyvizmui vaikas prieštarauja savo norams, o kai neklauso, savo norams pataikauja. Negatyvizmas išrankus: vaikas atsisako vykdyti tam tikrų žmonių prašymus, tarkime, tik mamos arba tik tėtės ar vienos kurios auklėtojos. Su kitais jis būna klusnus ir mandagus. Pagrindinis elgesio motyvas – padaryti ne kaip reikia, o atvirkščiai.

Patartina vaiko nespausti, nekalbėti įsakmiai. Jei matote, kad mažylis priešinasi dėl negatyvizmo, duokite jam laiko apmaldyti savo emocijas.

Aš taip nusprendžiau!

Mažoji Justė tiesiog iškankino namiškius užsispyrimu. Jei ko užsinori, suaugusieji privalo tą pat akimirką viską mesti ir vykdyti jos pageidavimus. Mama kalba telefonu, Justei prireikia kartu paskaityti knygą. Mama prausiasi vonioje, dukra pageidauja, kad jai nedelsiant būtų supintos kasytės. Nei aiškinimai, nei pokalbiai nepadeda. Paprašyta palaukti inkščia valandų valandas, kol pasiekia savo.

Užsispyrimas – antrasis elgesio ypatumas. Kai vaikas užsispiria, ko nors reikalauja ne todėl, kad labai nori, o kad to pareikalavo. Jis nenori keisti savo sprendimo. Pavyzdžiui, mama prašo nubudusį vaiką keltis, bet šis nesutinka, nors ir pačiam įkyrėjo voliotis, norėtųsi pažaisti su žaisliukais. Tačiau jis pareiškia: „Pasakiau – nesikelsiu, vadinasi, nesikelsiu”.

Dažnai tėvai griebiasi metodo „katras labiau užsispyręs”, bet taip tik užspeičia vaiką į kampą, nesuteikia galimybės garbingai baigti konfliktą.

Nesistenkite įrodyti savo ir nekovokite su mažyliu. Jėgos nelygios.

Nueik ten – nežinau kur

Elzė jau seniai moka pati valgyti, apsirengti ir nusirengti. Bet staiga ją tarsi kas būtų pakeitęs; „Mama, atnešk!”, „Mama, nurenk!”, „Nevalgysiu!” Viskas ne taip, viskas negerai. Su tėvais Elzei nuobodu. Ji stengiasi būti atvirkštukė, kaip nors įkyrėti. Išbarta dar labiau užsispiria. Į darželį nenori, po kelių minučių nori, kai atveda – vėl nebenori, ateina pasiimti – nenori išeiti…

Priešgynumas – trečiasis elgesio ypatumas. Ji labai panašus į negatyvizmą, bet skiriasi tuo, kad vaikas protestuoja ne prieš kurį konkretų žmogų, o prieš patį gyvenimo būdą.

Reikėtų nukreipti vaiko mintis nuo to, kas sukėlė nesutarimus, ir jau po penkių minučių mažylis sutiks su jūsų reikalavimais. Jis bus pamiršęs, prieš ką protestavo ir kad apskritai protestavo.