Turto mokestis jau virsta milijonais

Nemažai verslininkų tebėra įsitikinę, kad nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimo metodiką reikia tobulinti

Po ilgų ir karštų diskusijų, kilusių dėl kelis kartus padidėjusio turto mokesčio, juridiniai bei fiziniai asmenys jau avansu sumokėjo vieną jo dalį. Kai kurie verslo atstovai siekia iš naujo įvertinti savo nekilnojamąjį turtą, nuo kurio vertės skaičiuojamas mokestis šiemet padidėjo nuo kelių iki keliolikos kartų.

Įstatymą suskubo keisti

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, kad iki šių metų liepos 1 dienos fiziniai ir juridiniai asmenys sumokėjo 23,5 mln. litų nekilnojamojo turto mokesčio, kurio pernai tokiu pat metu buvo surinkta 18,5 mln. litų.

Kaip jau rašėme, didžiausio tiek gyventojų, tiek verslininkų nepasitenkinimo sulaukė Registrų centro atliktas masinis nekilnojamojo turto vertinimas ir pastatų vertės, nuo kurių ir yra skaičiuojamas 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokestis. Pastarasis kai kurioms įmonėms išaugo kelis kartus. Ypač didelė mokesčių našta teko viešbučius bei restoranus didmiesčių centruose valdančioms bendrovėms, kurioms mokestis padidėjo net iki šešių kartų.

Kilus visuotiniam nepasitenkinimui, Finansų ministerija suskubo rengti įstatymo pataisas. Seimas pritarė siūlymui taikyti nebe 1 proc., o diferencijuotą nekilnojamojo turto mokestį – nuo 0,3 iki 1 proc. mokestinės turto vertės, dėl jo dydžio sprendžiant savivaldybių taryboms. Tokia tvarka įsigalios tik nuo kitų metų.

Tiesa, šiais metais savivaldybės taip pat sumažino į miestų ir rajonų biudžetus patenkančio mokesčio dalį. Kauno miesto valdžia nutarė nekilnojamojo turto mokestį sumažinti 20 proc., tačiau ne daugiau kaip iki sumos, sumokėtos už 2005 metus. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai į miesto Savivaldybę kreipėsi apie 90 fizinių ir juridinių asmenų, kurie prašė suteikti nekilnojamojo turto lengvatas. To paties prašė ir penkios verslo įmones vienijančios organizacijos.

Į verslininkų prašymus daugiau atsižvelgė Kauno rajono taryba, sumažinusi minėto mokesčio tarifą perpus.

Netenkina vertė

Tačiau nemažai verslo atstovų akcentuoja, kad valdžios priimtos lengvatos jų nepaguodžia, nes net ir sumažintas mokestis vis tiek yra didelis smūgis įmonėms, ypač smulkioms ir vidutinėms.

Gražina Pašakarnienė, vadovaujanti nedidelei siuvimo įmonei Raudondvaryje, „Kauno dienai” teigė dar metų pradžioje, tik gavusi pastatų įvertinimą iš Registrų centro, jį apskundė. Sutikus su valstybinės įmonės vertinimu, nekilnojamojo turto mokestis padidėtų beveik dešimt kartų.

„Pastatas akivaizdžiai pervertintas. Patalpos įvertintos kaip komercinės, nors iš tiesų jos yra gamybinės”, – aiškino verslininkė, įsitikinusi, kad sovietmečiu statytas buvęs administracinis pastatas nėra vertas beveik 700 tūkst. litų.

Po kelių mėnesių iš Registrų centro atsiųstas atsakymas įmonės savininkės nė kiek nepaguodė. Vertintojai teigė nematantys pagrindo iš naujo įvertinti šį pastatą, kuriame, jų žiniomis, teikiamos paslaugos, taigi jis yra komercinės paskirties.

Vis dėlto G.Pašakarnienė šią savaitę išsikvietė nepriklausomus ekspertus, kurie turėtų pateikti savo vertinimą.

Kol tęsiasi ginčas, verslininkės įmonė VMI pervedė tokio paties dydžio avansinę įmoką, kaip ir pernai.

Bausmė už iniciatyvą

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Arturas Mackevičius pastebėjo, kad nemažai fizinių ir juridinių asmenų laukė, kol savivaldybių tarybos nustatys mokesčio dydžius, ir neskubėjo vertinti savo turto. Vėliau jiems beliko apgailestauti, kad ne visų savivaldybių tarybos įvykdė savo pažadus palengvinti verslo atstovams šio mokesčio naštą.

„Kauno valdžia verslininkams pažadėjo mokestį sumažinti perpus, o kai reikėjo priimti sprendimą, tai sumažino tik 20 proc. Tokia lengvata tėra tik paklaida, kurią gali padaryti nekilnojamojo turto vertintojai”, – teigė asociacijos vadovas.

A.Mackevičius pasidžiaugė, kad Kauno rajono verslininkams šis mokestis sumažintas perpus, tačiau tokia nuolaida yra taikoma tik tiems, kurie savo įmones turi įregistravę rajone, o ne mieste.

„Žinau keletą atvejų, kai įmonės realiai veikia rajone, nors jos oficialiai įregistruotos mieste. Tad mokestis bus sumažintas ne 50 proc., o tik 20 proc. Taip šalia esantys du verslo objektai dirba skirtingomis konkurencinėmis sąlygomis, o to neturėtų būti. Negerai, kad gretimoms savivaldybėms įstatymai leidžia priimti tokius skirtingus sprendimus”, – įsitikinęs pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais nekilnojamojo turto kainos po truputį ėmė kristi žemyn.

„Mokestis įvestas pačiu netinkamiausiu metu, kai nekilnojamojo turto rinkoje kainos buvo aukščiausios. Turto vertė bus nustatyta penkeriems metams, nors vėliau ji gali kristi. Jau dabar kai kurių statinių kainos yra sumažėjusios 15-20 proc. Netrukus įsitikinsim, kiek verslininkų atsisakys savo veiklos ir parduos pastatus miesto centruose”, – kalbėjo A.Mackevičius.

Anot jo, šis mokestis – tai bausmė verslininkams už iniciatyvą, kai nemažai jų stengėsi plėsti savo verslą ir įsirengti naujas patalpas.

Mažina turto dalį

Kauno apskrities VMI duomenimis, mokestis ypač išaugo įmonėms, turinčioms daug nekilnojamojo turto objektų arba pastatų centre. Miesto Savivaldybė nepadarė išimčių ir savo įsteigtoms bendrovėms. Pavyzdžiui, šilumos tiekėja „Kauno energija” praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvo sumokėjusi 1 mln. 684 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio, o šiemet – jau 2 mln. 746 tūkst. litų.

„Kauno energijos” generalinis direktorius Aleksandras Sigitas Matelionis patvirtino, kad įmonė siuntė raštus miesto valdžiai su prašymu sumažinti mokesčio tarifą, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

„Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, stengiamės atsisakyti to nekilnojamojo turto, kuris nėra susijęs su mūsų įmonės pagrindine veikla”, – teigė Savivaldybės įmonės vadovas.

Gerokai mokestis padidėjo ir „Senukų” įmonių asociacijos nekilnojamąjį turtą valdančiai bendrovei SSPC. Jos valdomi pastatai užima daugiau kaip 170 tūkst. kv. m. Dauguma jų nuomojami kitoms „Senukų” asociacijos bendrovėms, likusioji dalis – Lietuvos prekybos ir paslaugų įmonėms.

Iki šių metų liepos 1 dienos SSPC nekilnojamojo turto mokesčio jau buvo sumokėjusi 1 mln. 319 tūkst., nors pernai tuo pat metu šio mokesčio dalis siekė 581 tūkst. litų.

Dar daugiau kartų minėtas mokestis padidėjo bendrovei „City Plaza”, kuri pernai pirmąjį pusmetį buvo sumokėjusi 34 tūkst. litų, o šiemet jau pervedė 230 tūkst. litų.

MVI specialistai akcentuoja, kad be šiemet įmonių sumokėto avansinio mokesčio, priskaičiuojama ir paskutinė įmoka už praėjusius metus.

Prašo naujos metodikos

Bene labiausiai nekilnojamojo turto mokesčiu buvo susirūpinusios restoranus bei viešbučius valdančios bendrovės. Kai kurioms jų, ypač veikiančioms didmiesčiuose, mokesčių našta turėjo didėti kelis kartus. Viešbučių atstovai buvo prakalbę apie būtinybę paslaugas branginti iki 15 proc.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė teigė, kad savivaldybių suteiktos lengvatos šiek tiek apmalšino verslininkų nepasitenkinimą ir iš pradžių patirtą šoką, tačiau ateityje siūloma pakeisti mokesčio skaičiavimo metodiką.

„Pageidaujame, kad jau kitąmet šis mokestis būtų skaičiuojamas ne nuo masinio vertinimo metu nustatytos pastatų vertės, o būtų atsižvelgiama į bendrovių pinigų srautus. Turėtų būti sukurta nauja metodika, pagal kurią būtų vertinami ir įmonių finansiniai rodikliai, pajamų lygis. Panaši metodika yra taikoma kitose Europos šalyse. Dėl to jau diskutuojame su Registrų centru ir Finansų ministerija, tačiau kol kas tegalime kalbėti apie ateities planus. Viliamės, kad tokia metodika viešbučiams bus palankesnė. Jeigu įsitikinsim, kad toks būdas negelbėja situacijos iš esmės, ieškosime kitų variantų”, – aiškino E.Dilkienė.