Dešimtokams skirtame vadovėlyje teigiama, kad Lietuvos kariuomenėje tarnauja beveik vien beraščiai, išbadėję kaimiečiai.
„Visiška neteisybė! Tokie vadovėliai neturi nieko bendra su pilietiškumo ugdymu ir patriotiniu auklėjimu!” – pasipiktinęs sakė premjeras Gediminas Kirkilas, L.T. paklaustas nuomonės apie leidyklos „Šviesa” išleistą vadovėlį dešimtokams „Pilietiškumo pagrindai”.
Šio vadovėlio straipsnyje apie privalomąją karo tarnybą – ištrauka iš Konstitucijos ir rašinėlis iš vieno krikščioniško jaunimo tinklalapio, rašo dienraštis L.T.
Pateikiame ištrauką iš bendrojo lavinimo mokyklų 10 klasei skirto vadovėlio: „…didžiuma vaikinų į kariuomenę ateina ne savo noru. Pagrindinės tarnauti verčiančios priežastys – kaimo gyventojų skurdas. Nemažai jaunų žmonių, ypač iš kaimo, eina tarnauti, nes baigę mokyklą niekur nesimoko ir neturi darbo, o kariuomenėje maitina ir net 80 litų per mėnesį moka. Kiti tiesiog paklūsta įstatymui, bijodami būti nubausti už vengimą atlikti pareigą”.
Toliau vadovėlyje dar užsimenama apie „dedovščiną” – vyresniųjų kareivių smurtavimą prieš jaunesniuosius.
Kariškiai šokiruoti
Salomėjos Bitlieriūtės „Pilietiškumo pagrindai” buvo išleisti 2005 m. Dar pernai Švietimo ir mokslo ministerija jį patvirtino ir leido naudoti mokyklose.
Tačiau neseniai Karo prievolės administravimo tarnyba (KPAT) nusprendė pasidomėti, kaip mokyklose auklėjami prie šaukiamojo amžiaus artėjantys jaunuoliai. Analizuodami „Pilietiškumo pagrindus” KPAT pareigūnai buvo priblokšti. Apie kariuomenę niekinantį vadovėlį buvo informuotas tuometis krašto apsaugos ministras G.Kirkilas, o šis ketino kreiptis į tuometį Švietimo ir mokslo ministrą Remigijų Motuzą. Tačiau prasidėjo Vyriausybės griūtis, naujosios formavimas ir problema liko neišspręsta.
Šią savaitę Krašto apsaugos ministerija (KAM) L.T. oficialiai atsakė, kad vadovėlį vertina kritiškai, nes jame „pateikta neigiama nuomonė apie šauktinių tarnybą Lietuvos kariuomenėje neatitinka realios situacijos”, ir tikimasi, kad problemą išspręs naujasis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
KPAT atstovas Laimis Bratikas L.T. sakė: „Pilietiškumo tokie dalykai neprideda. Vadovėlis klaidina. Jame neva cituojamas kažkoks „vadas”, nenurodomos nei jo pareigos, nei pavardė. Niekas dėl 80 litų tarnauti neina, visiška nesąmonė. Pernai 52 procentai pašauktųjų buvo miestų gyventojai. Kuo čia dėtas kaimo skurdas?! Daliniuose tarnauja vieno šaukimo kariai – kokia tarp jų gali būti „dedovščina”?!”
Kitos klaidos
Buvęs švietimo ir mokslo ministras R.Motuzas irgi nusistebėjo tokiais teiginiais vadovėlyje: „Kiekviena normali valstybė savo kariuomenę stiprina…” Pasak buvusio ministro, vadovėlius rengia leidyklos, tačiau juos vertina Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ekspertų komisija.
Pradėjus tirti šio vadovėlio istoriją paaiškėjo, kad „Pilietiškumo pagrindus” palaiminusi ŠMM vėliau apsižiūrėjo praleidusi ne vieną taisytiną dalyką. Birželio pabaigoje vadovėlis buvo dar kartą vertinamas ir pareikalauta autorės jį taisyti. Kol nebus išimtos nepilnamečių nusikaltėlių nuotraukos (jas publikuoti draudžia įstatymas), neištaisytos įvairios faktinės klaidos, vadovėlis nebus perleistas. Matyt, taisant teks keisti ir tekstą apie kariuomenę.
Liko mokyklose
„Šviesos” direktorius Arūnas Butkus patvirtino, kad „Pilietiškumo pagrindai” nebeplatinami. Tačiau iš mokyklų šis vadovėlis nedingo. Pasak leidyklos vadovo, vadovėlis bus perleistas tik tuo atveju, jei bus pataisytas iš esmės. Tačiau autorei leidykla negali pareikšti jokių pretenzijų, nes iš pradžių vadovėlį buvo patvirtinusi ministerija.
Pedagogų profesinės raidos centre dirbanti „Pilietiškumo pagrindų” autorė S.Bitlieriūtė L.T. aiškino, kad pateiktas straipsnis yra probleminis, vaikams siūlomos užduotys, kuriose analizuodami straipsnį jie turėtų prieiti prie išvados, kad tai yra blogai, nes prieštarauja Konstitucijai.
„Nematau čia jokio pilietiškumo neatitikimo. Gal kai kurie faktai neatitinka tikrovės, taip gali būti. Jei iš tikrųjų taip nėra, jie bus pakeisti”, – sakė vadovėlio autorė.