Dainininkė Mia mano, kad tik paslapčių turintys žmonės yra įdomūs, tad nieko keisto, kad net savo tikrąjį vardą mergina pasakė kiek spyriodamasi.
Savaitgalį Klaipėdoje Mia surengė du savo pasirodymus pramogų klubų publikai. Prieš kurį laiką debiutavusi kaip popatlikėja, dabar Mia keliauja po Lietuvą su klubinės muzikos projektu. Tiesa, dainininkė tvirtina popmuzikos visiškai neatsisakanti.
Tavo projektas spaudoje buvo pristatomas „unikaliu”. Kuo jis ypatingas?
Tai – klubinė programa, kurią rengėme nuo vasario mėnesio. Didžėjus groja muziką, o aš dainuodama improvizuoju. Dainuoju, ką jaučiu. Dirbame su vilniečiu didžėjumi Dee-X, tačiau jis su manimi į Klaipėdą atvykti negalėjo, todėl šįkart dainuosiu grojant jūsiškiams didžėjams.
Tai į Lietuvą atėjo iš Vakarų. Galima sakyti, mūsų šalyje mes esame pradininkai. Beveik…
Beveik?
Neseniai sužinojau, kad iki mūsų dar kažkas bandė tuo užsiimti. Tačiau nežinau, nei kas jie, nei kaip jiems sekėsi.
Ar teisingai supratau – šiame projekte tau nereikalingos jau parašytos dainos? Dainuoji tai, kas tuo metu šauna į galvą?
Iš pradžių man buvo sunku įsivaizduoti, kaip visa tai turėtų vykti. Tačiau kai pirmą kartą pabandai, supranti, kaip tai smagu. Tiesa, stačia galva į vandenį neneriu, muzikos, kurią gros didžėjus, pasiklausau iš anksto. Įdomiausia, kad kiekvieną kartą dainuoji vis kitaip.
O kaip tavo, kaip popdainininkės, karjera?
Šis klubinės muzikos projektas atsirado man pradėjus bendradarbiauti su nauju vadybininku Martynu Tyla. Bet aš nuo savo senojo stiliaus nebėgu ir toliau įrašinėsiu dainas. Šiuo metu įrašinėju savo pirmąjį albumą. Maždaug pusė dainų jau įrašyta. Albumas bus spalvingas – bus ir lietuviškos popmuzikos, ir ritmenbliuzo, ir soulo, ir dar ko tik nori.
Įdomu. Kada albumas pasirodys prekyboje?
Planuojame išleisti vasarą, bet tikslios datos pasakyti dar negaliu.
Kodėl išsiskyrė tavo keliai su ankstesniuoju vadybininku Viliumi Survila, dirbančiu su grupėmis „Delfinai” ir „Kastaneda”?
Tiesiog tiek jis, tiek aš buvome gana ambicingi, ir taip susiklostė, kad mūsų nuomonės pradėjo nebesutapti.
Apie tave paskutiniu metu nebuvo girdėti dėl išsiskyrimo su vadybininku?
Galima sakyti, taip. Man šis laikas buvo ieškojimų metas. Džiaugiuosi, kad turiu naują vadybininką, manau, su juo mes daug pasieksime.
Tikiesi tapti populiaria atlikėja?
Taip, labai tikiuosi, – šypsosi.
Tačiau užsiminei, kad populiariajame „Eurovizijos” dainų konkurse, kuris Lietuvoje sukelia tiek daug aistrų, dalyvauti neketini?
Bent jau kol kas – tikrai ne. Visų pirma, tokiam konkursui reikia labai gerai pasirengti, atlikėjas turi būti patyręs – ilgametė sceninė patirtis yra labai svarbu. Tie, kas mano, kad nuvažiuos dainininkas iš kaimo ir padarys stebuklą, – naivuoliai. O šiaip lietuviai, renkantys mūsų atstovus į „Euroviziją”, turi gana keistą skonį. Todėl mums ir nesiseka. Kita vertus, Vakaruose apie „Eurovizijos” konkursą nelabai kas žino…
Vadiniesi pseudonimu Mia. O koks tavo tikrasis vardas?
O kam jums mano vardas, jei net draugai mane vadina Mia? Man labai patinka šis pseudonimas. „Mia” išvertus iš italų kalbos reiškia „sava, mana”. Turbūt daug kas žino tokį posakį „amore mia” – „meile mano”. Ir skamba, ir rašosi gražiai.
Galbūt ketini oficialiai pseudonimu pakeisti savo tikrąjį vardą?
Turiu tokių minčių. Tikrasis mano vardas – Vilija.
Gražus.
Nebaisus, – juokiasi.
Seniai dainuoji? Papasakok, kaip atsidūrei scenoje?
Nuo mažens svajojau būti dainininke. Mokykloje, kai liepdavo nupiešti savo svajones, aš piešdavau mažą mergaitę su dideliu mikrofonu didelėje scenoje… Prieš keletą metų dalyvavau talentų konkurse „Fizz Superstar” – tai buvo mano debiutas scenoje. Be to, įrašinėdavau šaukinius radijo stočiai. Ir štai mane pastebėjo prodiuseriai. Dabar be dainavimo aš nebeįsivaizduoju savo gyvenimo. Jeigu man kas nors uždraustų dainuoti, arba, neduok Dieve, nutiktų kas nors blogo balsui, turbūt mano gyvenimas netektų prasmės.
Mokeisi muzikos?
Ne, vienintelė mano mokytoja buvo dainininkė Celin Dion. Žinoma, ji mane mokė netiesiogiai. Įjungdavau įrašą ir dainuodavau su ja… Ji buvo pati geriausiai mano mokytoja, esu jai labai dėkinga. Moku turbūt visas Dion dainas. Man ji dainininkė iš didžiosios raidės.
Nemanai, kad Lietuvoje ir taip jau daug dainininkų?
Sutinku, dainininkų yra labai daug. Kas netingi, tas dainuoja. Bet gerų dainininkų yra labai mažai, juos gali ant pirštų suskaičiuoti.
Tu vilnietė?
Jau laikau save vilniete, nes gyvenu Vilniuje nemažai laiko – apie penkerius metus. Bet esu kilusi iš Klaipėdos krašto.
Mat kaip… O gal galėtum pasakyti konkrečiau?
Nesakysiu, – šypsosi. – Tegu tai lieka mažytė paslaptis, kad turėčiau pavargusi kur nuvažiuoti. Labai myliu savo gimtinę.
Papasakok daugiau apie save. Kiek tau metų? Studijuoji ar jau baigei mokslus?
Nenorėčiau apie tai kalbėti…
Kodėl tiek daug paslapčių?
Reikia išlaikyti tam tikrą paslaptį, nes kitaip nebus įdomu. Juk jei moteris savo vyrui visa atsiskleidžia, ji jam tampa nebeįdomi, o kai yra tam tikra paslaptis, tai sukelia intrigą.
Ko tuomet tavęs galima klausti?
Klauskite visko, prašau, – juokiasi.
Gerai, norėčiau patikrinti vieną gandą – girdėjau, kad esi ištekėjusi už užsieniečio…
Oho, kaip įdomu! Net pati nežinojau. Taip, turiu penketą vaikų ir tris vyrus, – juokiasi. – O jei rimtai, į tokius klausimus aš neatsakinėju… Tai irgi paslaptis. Jei kam nors reikia, kad būčiau ištekėjusi, tebūnie…
Seniau skundeisi, kad sulauki grasinančių SMS žinučių. Ar sužinojai, kas jas rašė?
Ne, nesužinojau. Bet ačiū Dievui, po publikacijų spaudoje tie žmonės mane paliko ramybėje. Netgi telefono numerio nereikėjo pasikeisti.
Giedrė Petkevičūtė