Menų festivalis po atviru dangumi „Kultūros tvartas’05”, šiais metais nagrinėjantis plagijavimo reiškinį, pats rizikuoja patekti į skandalą dėl autorinių teisių pažeidinėjimo. Rugpjūčio 19-20 d. buvusiame Tiškevičiaus dvare vyksiantis renginys savo interneto puslapį sukūrė pagal paieškos sistemos „Google” modelį, nors jos operatoriai apie tai informuoti nebuvo.
„Sulaukėme elektroninio laiško iš „Google” korporacijos, kuriame prašoma pakomentuoti, kodėl buvo pasirinktas būtent toks tinklalapio dizainas. Kompanijos atstovai norėjo daugiau sužinoti ir apie patį festivalį, jo idėją, dalyvius bei finansavimą. Susidarė įspūdis, kad jiems labiausiai rūpėjo mūsų disponuojamos lėšos ir galimos pajamos,” – pasakoja festivalį organizuojančios UAB „Tactus Verus” projektų vadovas Egidijus Baranauskas.
„Kultūros tvarto” rengėjai teigia, kad šitaip apipavidalindami internetinį puslapį, jie sąmoningai siekė panašumo į garsiausią pasaulyje paieškos sistemą. „Akivaizdu, kad iš panašumo į „Google” pinigų neuždirbsime. Mums rūpėjo sukelti platesnę diskusiją apie koverius ir imitaciją apskritai, nes kasdien susiduriame su šiais reiškiniais kultūrinėje ir socialinėje plotmėje. Mėgdžiojama viskas, bet kartu tai daroma savitu būdu. Pakanka prisiminti tokį įteisintą reiškinį kaip karaokė, kad taptų aišku, jog šiandien riba tarp originalo ir kopijos visai išblėso,” – dalinosi mintimis festivalio programos kuratorius Augustinas Beinaravičius.
Organizatorių teigimu, sunku pasakyti, ar amerikiečių korporacija šiuo klausimu ketina imtis kokių nors tolesnių teisinių veiksmų. Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos atstovai teigia, kad kol kas kreipimosi iš bendrovės „Google” negavę, o be raštiško prašymo nėra pagrindo kelti bylą ar net pradėti tyrimą dėl autorinių teisių pažeidimų.
Problemų dėl autorinių teisių pažeidinėjimo gali sukelti ir festivalio organizuojama paroda. „Kultūros tvartą” pristatančius plakatus, kurie antrą liepos savaitę pasirodys atvirose Lietuvos miestų erdvėse, sukūrė trys Niujorke gyvenančios menininkės lietuvės – Siga Mikoliūnaitė, Laura Zaveckaitė ir Ieva Sireikytė. Menininkės parafrazavo žinomų Holivudo filmų afišas, garsių aktorių vietoje įmontuodamos savo pačių bei draugų fotografijas.
Rengiant šį projektą, Niujorke buvo specialiai surengta ten gyvenančių lietuvių fotosesija. „Savo kūrinį mes darėme sau. Mūsų paroda – tai socialinis projektas. Plakatus kūrę žmonės ieškojo savyje panašumų į filmų herojus. Meno pasaulyje viskas yra perdirbta ir viskas yra interpretacija. Jei žmonės vienas iš kito nesiskolina idėjų, tai galiausiai jų skolinasi bent iš gamtos. Šis meno varikliukas tapo akivaizdus postmodernizmo epochoje, todėl šiandien galima drąsiai pasakyti, kad pasikartojimas neišvengiamas,” – pasakoja menininkės.
Autorės tvirtino į savo kūrinį žiūrėjusios ironiškai. „Juk šie plakatai skirti ne galerijai. Tai vienadienis menas – tave pakabina, bet tučtuojau gali nuplėšti, užpaišyti ūsus ar ragus. Ir tame nieko blogo. Vieną diena tampi žvaigžde, o rytoj galbūt tavęs niekas neprisimins. Apie tai kalba ir mūsų parodos pavadinimas „The star is born”.
„Kultūros tvarto” paprašytas pakomentuoti santykį tarp originalaus meno ir plagijavimo, menotyrininkas Raimundas Malašauskas sakė: „Ar galima autorizuoti teisę į laisvę? Pačia bendriausia prasme autorizuoti galima tik teisę į apribojimą arba laisvės atėmimą. Meno pasaulyje telpa tiek šviesmečiais atsilikęs ortodoksinis autoriškumas (tarkime, muzikos pasaulio), tiek konceptualūs kolektyvinės ir atviros kūrybos būdai. Būtent tai meną daro įdomia veikimo sfera – tarp laisves, anarchijos ir diktatūros. Juk vištai nepriklauso autorines kiaušinio teisės (ir atvirkščiai), tik teise pakeisti aforizmą arba išrasti naują.”