Pagrindiniai objektai, kuriuos turistai aplanko Niujorke, yra Manhatanas ir Laisvės statula. Europiečiams įdomi ir Elio sala, kurioje pirmiausia išsilaipino XIX amžiuje į JAV emigravę daugelio proseneliai.
Dvyniai.
Žemutiniame Manhatane, toje vietoje, kur 2001 metais rugsėjo 11-ąją teroristai nugriovė bokštus dvynius, dabar statomas naujas Niujorko simbolis – Laisvės bokštas, tapsiantis aukščiausiu šio miesto pastatu. Šiuo metu tai – aptverta aikštė su išlikusiais dvynių pamatais ir cokoliniu aukštu.
Įdomu tai, kad per smūgį, griūnant pastatui, oro banga išdaužė visų aplinkinių namų ir dangoraižių langus. Nenukentėjusi liko tik mažytė protestantų bažnytėlė, kuri stovėjo prie pat dvynių. Gelbėtojai ugniagesiai čia ėjo pailsėti, pavalgyti – tai buvo vienintelis išlikęs sveikas pastatas katastrofos zonoje. Dabar čia ne tik vyksta pamaldos, bet ir įrengta ekspozicija. Galima pamatyti paprastas sudedamąsias loveles, kuriomis naudojosi ugniagesiai, nuotraukas, ranka rašytus raštelius, kuriuose – viltis rasti gyvuosius, gelbėtojų žetonus ir medalius.
Laisvės statula.
Norint patekti į Laisvės statulos vidų, užsirašyti į eilę reikia prieš kelias dienas. Atsitiktiniams turistams įmanoma tik nuplaukti į salą, kurioje stovi statula, ir apeiti statulą iš išorės. Tiesa, prieš tai, kad patektum į garlaivį, tenka ilgai stovėti eilėje. Prieplaukoje visi tiesiogine šio žodžio prasme išrengiami. Pro kontrolę reikia eiti be diržo, švarko, basomis, nusivilkti megztinį. Maži vaikai, iškeliant juos iš vežimėlių, rėkia. Šalia vienas turistas buvo išrengtas iki apatinių marškinėlių. Vaizdas smagus, bet patikrinimą griežtai draudžiama fotografuoti ir filmuoti.
Elio sala.
Aplankius Laisvės statulą, pakeliui dar galima aplankyti Elio salą, į kurią pirmiausia pateko XIX amžiuje plūstelėję atvykėliai. Čia įkurtas Emigracijos muziejus. Priėjus prie kompiuterio ir įvedus savo giminės pavardę, galima sužinoti, kada koks giminaitis atplaukė į Ameriką. Čia esančiame pastate buvo pagrindinis atvykėlių priėmimo ir registravimo punktas.
„Kiekvieno iš jų istorija yra unikali, kaip ir sprendimas palikti gimtuosius namus bei ieškoti naujų galimybių nežinomoje šalyje”, – skelbia muziejaus stendas. Stende – pageltę pasai iš viso pasaulio, o nuorodoje Nr.3 parašyta: Josephas Antony Deguitis, Lithuania, 1920 metai. Vadinasi, trečias imigrantas, įkėlęs koją į JAV, buvo lietuvis (pirmas – iš Barbadoso salos, antras – italas, ketvirtas – armėnas ir t.t.).
Niujorkas ir dabar pilnas atvykėlių. Oro uoste kelią iki traukinio parodė vietnamietis. Juodaodis taksistas iš Jamaikos aiškino, kad čia jis tik uždirba pinigų, o po metų grįš namo, nes ten yra šilčiau, jis pripratęs, kiti papročiai. Viešbučio lifte šviesiaplaukė moteris paklausė, iš kur mes esame. Kai atsakėme, kad iš Lietuvos, ėmė kalbėti lietuviškai, labai gražiai, beveik be akcento, mat jos tėveliai yra lietuviai, čia atvykę per karą.
Vietos laikraštyje „Amerikos lietuvis” darbo skelbimai neypatingi – siūloma tik senelių slaugos ir auklės darbas. O jau grįžtant namo, oro uoste, keleivių srautą reguliuojantis vyriškis paklausė, kokiomis kalbomis kalbame. Išvardijome penkias, tarp jų ir rusų, ir visai nenustebome, išgirdę „vsio jasno”.