Praėjusią savaitę Mongolija šventė legendinio užkariautojo ir imperatoriaus Čingischano sukurtos imperijos 800-ąsias metines.
Užgrobęs daugiausia žemių
Sostinėje Ulan Batore ant parlamento rūmų laiptų buvo atidengta 8 metrų aukščio Čingischano statula. Šis imperatorius pasaulyje vertinamas gana prieštaringai. Vakarų istorijoje Čingischanas laikomas kraugerišku karvedžiu, vadovavusiu jokio gailestingumo per savo žygius nerodžiusiems barbarams. Tačiau tokia nuomonė mongolams kelia susierzinimą ir pyktį. Daugelis mongolų jį laiko taikdariu ir didžiu žmogumi, suvienijusiu tarpusavyje kovojusias gentis į vieną imperiją ir ketinusiu suvienyti pasaulį, mat tada visos šalys kovojo tarpusavyje.
„Mongolams jis yra beveik kaip kitiems Jėzus Kristus. Jie jaučiasi labai artimi jam, – sakė Čingischano universiteto prezidentas Ch.Lchagvasurenas. – Apie Čingsischaną yra tiek daug klaidingų nuomonių”.
Sunku būtų paneigti, kad Čingischanas buvo viena įtakingiausių figūrų
pasaulio istorijoje. Suvienijęs Centrinės Azijos stepėse gyvenusias klajoklių gentis ir 1206 metais įkūręs imperiją, Čingischanas vėliau užkariavo daugiausia žemių per visą pasaulio istoriją. Jis taip pat sukūrė pirmąją didelę prekybos sistemą tarp Rytų ir Vakarų bei užtikrino religijos laisvę.
Jo įpėdinis sugalvojo komunikacijos sistemą: pagal ją žinią nešantis raitelis pakeisdavo pavargusius arklius naujais žirgais, laukiančiais tam tikrais intervalais palei kelią. Tokiu būdu per dieną pavykdavo nukeliauti 400 kilometrų.
Valdant Čingischano sūnums ir anūkams, imperija buvo išplėsta nuo Pietryčių Azijos iki Europos ir užėmė 35 mln. kvadratinių kilometrų, įskaitant Kiniją, Centrinę Aziją, Rusiją, Iraką ir Iraną.
Portretai – ant degtinės ir degtukų
Laisva šventės atmosfera yra priešinga tiems 70 metų, kuriuos Mongolija praleido priklausoma nuo Sovietų Sąjungos. Tada švęsti Čingischanui skirtas šventes buvo draudžiama greičiausiai baiminantis, kad prisiminimai apie legendinį karvedį nesukeltų žmonėms noro susitelkti ir sukilti prieš komunistinį režimą (nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos Mongolija atgavo 1991 m.). Dabar verslininkai iš Čingischano šlovės gali uždirbti pinigų – jo vardu pavadinta daug kas nuo degtinės iki degtukų bei restoranų. Čingischano darbai dabar studijuojami pradinėje, pagrindinėje ir vidurinėje mokyklose.
Lietuvos vyrai ir jų azijietiški bruožai
Kaip pernai išleistoje monografijoje „Genomo įvairovė: lietuviai Europoje” teigia autorius – VU Žmogaus ir medicinos genetikos katedros vedėjas prof. Vaidutis Kučinskas, lietuviams Rytų populiacijų genofondas yra padaręs didelę įtaką. Jis baltų genofonde sudaro net 37 procentus. Tyrinėdamas vyrų Y chromosomą, kurios moterys neturi, profesorius nustatė, kad vyrų genofonde ypač ryški azijinė Rytų populiacijų įtaka. Profesoriaus manymu, tai galėjo ateiti per mongolus, totorius. Juk Čingischanas (1155-1227 m.), mongolų-totorių feodalinės imperijos įkūrėjas, turėjęs milžinišką kariuomenę, buvo nukariavęs daug tautų. Kaip teigiama mokslinėje literatūroje, maždaug 8 proc. Y chromosomos mėginių, surinktų Centrinėje Azijoje, priklauso vienai Y chromosomos šakai. Ši šaka rasta net 16 skirtingų populiacijų. Buvo padaryta išvada, kad ši šaka sietina su Čingischanu ir jo vyriškaisiais palikuonimis, kurie platino savo Y chromosomą. Praėjus 100 metų po chano gimimo, palikuonių priskaičiuota apie 20 000.