Birželio 14-ąją į Panevėžio miesto buitinės kanalizacijos tinklus nutekėjus neaiškios kilmės medžiagoms ir pasklidus degiems garams nelaimė įvyko Smėlynės gatvėje 2-ojo namo rūsyje veikiančioje valgykloje. Ieškodama sklindančio aitraus kvapo šaltinio apdegė trisdešimt šešerių metų virėja Loreta Neliubšienė. Po įvykio šoko ištikta virėja patyrė ir nuoskaudų dėl valgyklos savininkės elgesio. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininko pavaduotojas Julius Beinortas teigė, kad mažose įmonėse dirbantys žmonės neturi juridinių žinių, todėl nesusikalbėjimų tarp darbdavių ir darbuotojų pasitaiko dažnai.
Kęsdama skausmą pagalbos ieškojo pati
Į redakciją užėjusi Loreta Neliubšienė prisiminė tą nelaimingą dieną, kurios skaudžios pasekmės lydi iki šiol. „Virtuvėje ir valgyklos salėje pajutome aštrų amoniako kvapą. Pradėjo pykinti, svaigti galva, ašarojo akys. Toje smarvėje dirbome gerą valandą. Savininkė pasiūlė su degtukais ieškoti kvapo šaltinio. Galėjau to nedaryti, bet pasiėmiau degtukus. Indų plovykloje ėjau palei sieną. Priartėjus prie atviros kanalizacijos angos staiga sprogo, ugnis plūstelėjo iki lubų. Apdegė antakiai, blakstienos, plaukai, pūslės iššoko ant rankų. Mano sintetinis chalatas išsilydė. Išbėgau ištikta šoko, rankos virpėjo”, – pasakojo moteris.
L.Neliubšienės žodžiais, ji prašė pagalbos, bet valgyklos savininkė Aldona Pociuvienė liepė pasėdėti, išgąstis praeis ir galės dirbti toliau. Atsisakė duoti ir raminamųjų vaistų, esą nereikia. Kolegė vis dėlto pasiūlė kviesti greitąją pagalbą, bet savininkė atsisakė tai daryti.
Kęsdama skausmą virėja išbėgo į kiemą, raminamųjų jai davė greta sandėlyje dirbusi moteris.
Pašnekovė pasakojo, kad valgyklos darbuotojams patarus kviesti priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, A.Pociuvienė sakė nežinanti telefonų. Informacijoje sužinojus numerį L.Neliubšienė iškvietė dujų tarnybą ir nieko nelaukdama išėjo į ligoninę. Pagalbą apdegusiai moteriai suteikė Konsultacijų poliklinikoje. Būnant traumatologo gydytojo Evaldo Skripkausko kabinete pacientei paskambino A.Pociuvienė ir paprašė nedarbingumo pažymėjime įrašyti, kad traumas patyrė namuose.
Įvykio nuslėpti nepavyko
„Gydytojas patarė gerai pagalvoti. Bijojau būti atleista iš darbo, sutikau su savininkės prašymu, o dabar ji atsisako mokėti už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas”, – piktinosi pašnekovė.
Nuslėpti įvykio nepavyko. Į darbą iš ligoninės grįžusi L.Neliubšienė atrado gaisrininkus, policijos pareigūnus, darbo inspektorius, aplinkosaugininkus. Nelaimingo atsitikimo aktas darbe buvo surašytas. Tuomet nudegimus gydančiai moteriai prasidėjo blaškymasis tarp darbovietės ir ligoninės.
A.Pociuvienė paprašė pakeisti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau poliklinikoje jo neperrašė, tik išdavė pažymą apie traumos sunkumą. Pažymoje įrašyta diagnozė: veido, plaštakos, kairės alkūnės I ir II laipsnių nudegimai. Moteris stebėjosi, kad dokumente pasirašė ne ją gydantis gydytojas. Dar vienas įtarimas – pažymoje matyti gydytojų konsultacinės komisijos spaudas, tačiau į komisiją niekas nekvietė.
Po Joninių pasibaigus nedarbingumo terminui L.Neliubšienė grįžo į darbą. Jos žodžiais, jau pirmąją dieną pasipylė priekaištai, prireikė kreiptis į šeimos gydytoją raminamųjų vaistų. Be to, „Sodra” atsisakė priimti nedarbingumo pažymėjimą, kuriame taip ir liko įrašas – traumos patirtos buityje. Virėja teištvėrė dvi dienas, parašė prašymą atleisti iš darbo. Darbdavė pašaipiai pasiūlė kreiptis į psichiatrą ir moterį atleido.
Darbdavė ir darbuotoja nesusikalbėjo
PB kalbintas įvykį tyręs Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininko pavaduotojas Julius Beinortas sakė, kad neretai pasitaiko atvejų, kai darbdaviai nori nuslėpti darbo metu nutikusius nelaimingus atvejus. Tuomet jų prašymu ar reikalavimu išduodami melagingi nedarbingumo pažymėjimai. Tačiau jeigu įvykis užregistruotas Darbo inspekcijos, jo nenuslėpsi ir raštu davus naujus parodymus nedarbingumo pažymėjimai perrašomi.
„L.Neliubšienė nesusigaudė. Kur čia benuslėpsi, kai suvažiavo visos tarnybos. Ant nelaimingo atsitikimo darbe akto pasirašė abi: valgyklos savininkė ir virėja. Įvyko jųdviejų nesusikalbėjimas. Taip pasitaiko, ypač mažų įmonių darbuotojai neturi juridinių žinių”, – aiškino J.Beinortas.
PB kalbintas „Sodros” Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Saulius Ulys sakė, kad iš Darbo inspekcijos dar negavo akto ir tyrimo medžiagos. „Moteriai nedarbingumo pažymėjimas bus sutvarkytas ir apmokėtas. Klientės mes netrukdysime. Taip pasitaiko”, – sakė pašnekovas.
Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuris turėtų būti perduotas „Sodrai”, – L.Neliubšienės rankose. Dar kartą užsukusi į redakciją moteris jį parodė. Dokumento kampe buvo užklijuotas lapelis su užrašu „Sodrai”. Pašnekovės aiškinimu, įvykį tyręs inspektorius jį turėjo pats pristatyti minėtai įstaigai, tačiau perdavė valgyklos savininkei A.Pociuvienei. Ši atidavė buhalterei, kuri perdavė L.Neliubšienei. „Štai kas daroma su valdiškais pinigais, svarbūs dokumentai atsiduria ne ten, kur turi būti. Gal visi įvykiai taip registruojami?” – svarstė L.Neliubšienė.
Dokumentai – ne tose rankose
Apie tai paklaustas J.Beinortas paaiškino, kad valgykloje įvykęs sprogimas buvo lengvas įvykis. Jį tirti turėjo pati savininkė A.Pociuvienė, tačiau nesugebėjo. Tyrimo aktas buvo surašytas keturiais egzemplioriais. Po vieną teko A.Pociuvienei ir L.Neliubšienei, trečias – Darbo inspekcijai, ketvirtas – „Sodrai”. Šiai įstaigai skirtą dokumentą J.Beinortas atidavė valgyklos savininkei, kuri per tris dienas turėjo pristatyti į „Sodrą”.
„A.Pociuvienė mane apgavo. Žinau, kad „Sodra” neturi to akto, šį reikalą sutvarkysime. Tačiau dar kartą sakau, kad tai menkas įvykis. Mums labiau svarbu didžiosios įmonės, statybos, kur dirba daug žmonių”, – teigė J.Beinortas.
PB korespondentai užsuko ir į valgyklą Smėlynės 2-ojo namo rūsyje. A.Pociuvienė paneigė viską, ką pasakojo buvusi virėja L.Neliubšienė. Prisipažino tik dėl vieno – prašė nedarbingumo pažymėjime įrašyti, kad traumos patirtos buityje. Nenorėjo rūpesčių.
„Kodėl aš jai turiu mokėti, jei įvykį užregistravo Darbo inspekcija. Sumokės „Sodra”. Kai išėjo iš darbo, apie mane gali prišnekėti ką nori. Aš taip pat patyriau šoką, iki šiol nėra ramybės. O manęs ar atsiprašė pieno gamykla, kuri į kanalizaciją išpylė tas medžiagas? Aš juk patyriau nuostolių”, – kalbėjo A.Pociuvienė.
Būta skundo dėl maisto
Valgyklos savininkės elgesys ir žodžių artikuliacija sukėlė įtarimų. Galima buvo manyti, kad moteris buvo išgėrusi. Nuo korespondentų ji laikėsi per gerą metrą, o prieinant arčiau vis pasitraukdavo. Lankantis valgykloje iki jos uždarymo buvo likusi gera valanda.
Dėl A.Pociuvienės valgyklos būta ir klientų skundų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto priežiūros skyriaus vedėja Violeta Krivickienė priminė, kad prieš trejus metus skyrė baudą ir valgyklos veikla buvo sustabdyta sanitariniam patalpų valymui. Tąsyk pažeistos ir maisto gaminimo bei laikymo taisyklės. Šiemet gegužės mėnesį valgykla tikrinta pagal skundą. Vienas asmuo teigė valgęs žirnių sriubą, šaltieną, burokėlių salotas ir apsinuodijęs.
Skundo pagrįstumą, anot V.Krivickienės, išaiškinti buvo sunku, nes pagal juslines savybes produktai atrodė geri, vartojimo terminai nesibaigę. Tačiau aptikta higienos normų pažeidimų. Svarbiausia, kad šalti patiekalai buvo laikomi kambario temperatūroje, tai nesaugu. Be to, indų plovyklos sienos rastos apipelijusios.
Valentina Žigienė