Įkurtuvės, apgaubtos lemties ženklų

Įsikraustę į nuosavą būstą atverčiame baltą gyvenimo puslapį ir absoliučiai visi norime, kad namai būtų laimingi. Mūsų protėviams buvo ypač svarbu laikytis įkurtuvių šventimo tradicijų, į naujus namus prišaukiančių ramybę, santarvę, laimę bei materialinę gerovę.

Pagaliau tapę išsvajotojo buto ar namo šeimininkais žmonės trokšta tik vieno – kuo greičiau įsikurti ir ramiai gyventi. Išsekinti nesibaigiančių būsto dailinimo darbų naujakuriai neretai apsigyvena ne iki galo suremontuotose patalpose. Įkurtuvių šventei šiandien retas suteikia ypatingą reikšmę – ji arba nukeliama neribotam laikui, arba skubotai surengiamas pasisėdėjimas su draugais, artimaisiais, kaimynais. Tačiau kai kurių įdomių įkurtuvių tradicijų naujakuriai dar nepamiršo.

Geriau – namai be praeities

Šiais laikais, kai kiekvienas lopinėlis žemės yra aukso vertės, nedaug kam rūpi jo istorija – ar anksčiau buvo ten kokių nors statinių, kas jiems nutiko. Mūsų proseneliai vengė statyti namus senų trobų, kurių šeimininkai ne nuo senatvės mirę arba stichinių nelaimių nusiaubtoje teritorijoje. Mažai kas norėjo kurtis ir šalia kelio ar buvusių kapinių vietoje.

Istorijos, kad senuose, kelis šeimininkus pergyvenusiuose namuose naujakuriai kartais neranda ramybės, ne visada iš piršto laužtos. Klaipėdietė Dalia per savo gyvenimą pakeitė tris butus. Atsikrausčiusi į uostamiestį jauna moteris kartu su mažamete dukrele apsigyveno bendrabučio kambarėlyje senutėliame name. Mažytį kambarėlį be patogumų, su bendra virtuve paliko tik dukteriai sulaukus pilnametystės. Vėliau šeima apsigyveno erdviame dviejų kambarių bute, kur įsirengus pertvarą – išėjo trečias „kambarys”. Tačiau naujame bute moteris nesijautė gerai, stengėsi kuo trumpiau jame būti, net svečių nesisekė prisikviesti. Dalia žinojo, kad prieš tai bute gyveno dvi šeimos, abiejų nariai mirė namie. Bet niekada neteikė tam reikšmės – vaiduoklių būna tik siaubo filmuose.

Ištvėrusios vos kelerius metus moterys persikraustė toliau nuo miesto centro į trijų kambarių butą ką tik pastatytame name, – jame ramiai gyvena jau penkiolika metų. Ir tai ne vienintelis faktas.

Gyvūnai prišaukia laimę

Etnologė Gražina Kadžytė pasakojo, kad mūsų protėviai įkurtuves švęsdavo du kartus. Pirmą, kai belikdavo padengti namo stogą, būsimieji namo šeimininkai dosniai savo gamintais valgiais pavaišindavo darbininkus.

Į naujus namus buvo įprasta kraustytis per pilnatį – tikėta, kad tada namuose bus pilnatvė. Tačiau pirmadieniais kraustytis vengta. Pirmąjį į naują trobą įleisdavo katiną (kartais gaidį, šunį). Manyta, kad gyvūnas išvaikys negeras dvasias, neigiamą energiją. Dar viena versija – gyvūnai tokiu būdu buvo „aukojami” namo dvasioms, kad šios „nepaimtų” kurio nors iš šeimos narių.

Ši tradicija gyva iki šiol. Vilnietis Darius pasakojo, kad kraustydamasis į naują butą „pasiskolino” bičiulio katiną Heraklį. Didžiulis juodas katinas balta ausimi jaunai šeimai jau prišaukė laimę – neseniai Dariui ir jo žmonai Jurgitai gimė dvynukai.

K+M+B – naujakuriams

Etnologės teigimu, virš naujų namų durų šeimininkai užrašydavo Trijų Karalių vardų pirmąsias raides K+M+B – šis ženklas atnešdavo šeimai sėkmę ir santarvę.

Prie namų mūsų protėviai pasistatydavo kryžių, pirmuosius į sodybą įsinešdavo šventus paveikslus. Naujus namus pašventindavo ir kunigas.

Dar neperžengę slenksčio pirmieji svečiai sviesdavo į šeimininkus saują monetų, kad naujakuriai niekada nieko nepritrūktų. Šie savo ruožtu atvykusiuosius pasitikdavo su svetingumą simbolizavusia duona ir druska. Panašių tradicijų turi ir kitos tautos, tik kartais būna atvirkščiai – minėtų vaišių atneša svečiai. Pavyzdžiui, vokiečiai naujakuriams atnešdavo cukraus – džiaugsmo simbolį. Dovanojama duona reiškė sotaus gyvenimo palinkėjimą, druska – sėkmę, vynas – troškulio nebuvimą.

Dovanos – praktiškos

Įkurtuves žmonės švęsdavo linksmai, bet kukliai – anksčiau nebuvo priimta „išsišokti”, išsiskirti iš kitų. Dabar vyrauja nuomonė, kad jeigu apskritai švęsti įkurtuves, tai švęsti triukšmingai – kad džiaugsmo, vaišių bei dovanų visam gyvenimui užtektų.

Nuo seno naujakuriams įprasta dovanoti simboliškas dovanas, pavyzdžiui, pasagą, gyvūnų figūrėlių, buityje naudingų daiktų – gėlių darželiui, knygų apie namų ūkį, šaukštų, indų, rankšluosčių, pledų, žvakidžių, šviestuvų, buitinės technikos, net baldų. Anksčiau populiari dovana buvo stalas, asocijavęsis su maistu, sotumu.

Baldų naujakuriai gauna ir šiais laikais. Kaunietę Editą per įkurtuves draugai „pradžiugino” pagal užsakymą pagaminta keistos spalvos delną primenančios formos sofute. „Jie nebuvo matę mano klasikinio interjero… Teko patogią, bet beviltiškai baltai rudame interjere atrodančią salotinę sofutę perdovanoti paauglei seseriai. Dabar, kai šie draugai ateina į svečius, kaskart nepatogiai jaučiuosi”, – liūdnai šypsojosi mergina.

Jeigu į įkurtuves pakviesti svečiai tarpusavyje pažįstami, geriau iš anksto susitarti, kas ką dovanos naujakuriams. „Trys buvusios kurso draugės įkurtuvių proga padovanojo man tris prabangias vazas iš mano mėgstamos parduotuvės. Gerai bent tai, kad dvi iš jų buvo skirtingų spalvų”, – juokėsi įkurtuves prisiminusi vilnietė Aurelija.

Prietarai prietarais, bet viena tikrai svarbu – naujus namus reikia kurti su meile ir kad jų slenkstį su meile peržengtų kiti.