Lietuvos valdžiai, uoliai prisiėmusiai atliekų tvarkymo sistemos direktyvas, iškilo sankcijų už jų nevykdymą grėsmė
Lietuva sparčiausiai iš visų šalių narių perkelia Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisę.
Iki šiol ji laiku nėra priėmusi tik 6 direktyvų – 0,4 proc. iš visų reikalaujamų. Tarp prisiimtų įsipareigojimų – atliekų tvarkymo ir rūšiavimo sistemos sukūrimas, modernių sąvartynų įsteigimas.
Tačiau kyla abejonių, ar valstybė spės laiku įvykdyti šias užduotis. Jei jos taip ir liks popieriuje, iškils griežtų sankcijų grėsmė. Europos Komisija kelias šalis jau yra nubaudusi drakoniškomis baudomis.
Baudžia be pasigailėjimo
Teisingumo ministerijos Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Irmantas Jarukaitis teigė, kad ES valstybės už direktyvų nevykdymą gali būti baudžiamos Europos Teisingumo teisme.
„Pirmą kartą šalys įspėjamos, joms paaiškinama, kokios gali grėsti piniginės baudos, paskui suteikiamas trumpas pusės metų laikotarpis, – kalbėjo I.Jarukaitis. – Baudos dydis nustatomas pagal valstybės narės bendrąjį vidaus produktą”. Pavyzdžiui, pernai Prancūzija už žvejybos taisyklių nevykdymą buvo nubausta 57 mln. eurų bauda, kurią teks mokėti kiekvieną pusmetį, jei padėtis nesikeis.
Už atliekų tvarkymo direktyvų nevykdymą Graikija yra nubausta mokėti po 20 tūkst. eurų kiekvieną dieną po teismo sprendimo, kol įsipareigojimai nebus įvykdyti.
Pasak I.Jarukaičio, Teisingumo teismas gali bausti vienkartinę bauda, kuri pakartotinai skiriama kas pusmetį, numatyti dienos baudas kaip Graikijai, arba ir viena, ir kitą variantą kartu – skirti vienkartinę sankciją ir paskui įjungti kasdieninę baudų rinkimo mašiną. „Lietuvai vienkartinis baudos dydis dabar sudarytų 540 tūkst. eurų, tačiau nesame apsaugoti nuo to, kad papildomai netektų mokėti ir kasdieninių įmokų už kiekvieną neįvykdytos direktyvos dieną”, – teigė I.Jarukaitis.
Vėluoja sąvartynų steigimas
Europos Komisijos (EK) direktyvos numato, kad iki 2009 metų liepos turi būti uždraustas atliekų šalinimas reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose. Šiemet Valstybės kontrolė atliko auditą komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Jos išvadose konstatuojama, kad regionuose greičiausiai nebus laiku įrengti sąvartynai.
Utenos ir Tauragės regionų atliekų tvarkymo projektus numatoma baigti 2009 metų pabaigoje, o Panevėžio regiono – tik 2010 metais. Taip pat vėluojama baigti projektavimo darbus Utenoje, Tauragėje, Telšiuose, Kaune ir Marijampolėje. Laiku nepradėta regioninio sąvartyno statyba Vilniuje.
Auditorių teigimu, kai kurių projektų vykdymas vėluoja dėl ilgai užtrunkančių sprendimų priėmimo procedūrų, nekokybiškai parengtų projektų ir konkursų dokumentų. Pastebėta, kad rengiant konkursus ir įgyvendinant projektus stokojama patirties, kompetencijos, nepakankamai kontroliuojama projektų vykdymo eiga.
Tuo tarpu Aplinkos ministerijos pozicija yra priešinga Valstybės kontrolės audito išvadoms. Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė įsitikinęs, kad pavojaus varpais skambinti dar anksti. „Nieko baisaus, jei ir vėluosime porą mėnesių, sankcijų dėl to nesulauksime”, – mano jis.
Šlubuoja rūšiavimas
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ataskaitoje pastebimas ir stringantis atliekų rūšiavimo sistemos diegimas. „Kol kas Aplinkos ministerija rami, tačiau matome daug neatliktų darbų, o laiko turime vis mažiau, – „Kauno dienai” sakė ataskaitą Seime pristačiusi komiteto narė Vilma Martinkaitienė. – EK pasveikina šalis, kurios prisiima įsipareigojimus ir nustatytą laikotarpį nekontroliuoja, kokiu būdu jie bus vykdomi.
Tačiau pasibaigus terminui pareikalauja rezultatų. Bijau, kad tie keleri metai greitai praeis, o mes, be gerų ketinimų neturėsime ką parodyti”, – būgštavo Seimo narė. Pereinamasis laikotarpis, per kurį turime sukurti antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo sistemą, baigiasi jau šiais metais.
V.Martinkaitienė abejoja, ar tikrai spėsime laiku įsteigti ir modernius sąvartynus, o paskui sumažinti šiukšlių kiekius. Dabar veikiančiuose sąvartynuose atsiduria 93 proc. visų atliekų. Vadinasi, tik 9 proc. sugebame išrūšiuoti ir perdirbti.
Tuo tarpu jau šiais metais turime surinkti pusę visų į rinką išleistų ir panaudotų pakuočių, kurios ir sudaro didžiąją dalį visų šiukšlių.
Kitais metais direktyvos įpareigoja surinkti jau 60 proc. plastiko, popieriaus, stiklo, metalo ir medienos atliekų. Iš jų net 55 proc. bus būtina perdirbti.
Valdininkai guodžia, kad EK normatyvų įgyvendinimo rezultatus tikrins tik po šešerių metų. „Iki to laiko turi būti sukurta perdirbėjų ir surinkėjų rinka, daug turės nuveikti savivaldybės, kurios įpareigotos mažinti atliekų kiekius sąvartynuose, skatinti gyventojus rūšiuoti panaudotas pakuotes”,- kalbėjo Aplinkos ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Karosienė.
Gelbėjo didmenininkai
V.Martinkaitienė pastebi, kad kol kas pakuočių surinkimo normas įgyvendiname tik dėl to, kad daug plastiko ir popieriaus surenkama prekybos centruose, kur išpakuojamos plastiko plėvelėse ir kartone atvežtos didmenininkų prekės. „Prieš ateidama į Seimą, vadovavau didelei vaisvandenių įmonei. Žinodama, kad gamybininkai patys turi rūpintis pakuočių atliekų surinkimu, iš pradžių sukau galvą, kaip susirinksime į rinką išleidžiamus PET butelius, tačiau paaiškėjo, kad reikiamą normą nesunku gauti nuvyniojus minkštąjį plastiką nuo butelių, kai jie atvežami prie parduotuvių, – prisimena Seimo narė. – Tačiau šių priemonių jau neužtenka, nes surinkimo normos labai didėja. Tiesa, Seimas šiais metais priėmė įstatymą, pagal kurį verslininkai nuo kitų metų turės mokėti dviejų litų mokestį už kilogramą į rinką išleidžiamų plastiko butelių, tačiau nenumatyta jokia jų surinkimo strategija”.
Pakuočių surinkimu besiverčiančios bendrovės „Eko Group” direktorius Vidas Panka patvirtino, kad reikiamas pakuočių atliekų kiekis gaunamas iš prekybininkų ir gamybos įmonių. „Kol kas beveik nieko nesurenkame iš gyventojų”, – sakė jis.
V.Panka minėjo, kad yra nemažai antrinių žaliavų surinkėjų ir perdirbėjų, tačiau kasmet didėjančios direktyvų normos bus įgyvendinamos tik tada, jei savivaldybės ras būdų, kaip skatinti gyventojus rūšiuoti komunalines atliekas.
Statistika kelia abejonių
Panaudotų pakuočių tvarkymu užsiimančios įmonės „Žaliasis taškas” generalinis direktorius Saulius Žvirblis pastebi, kad valstybės pateikiama pakuočių surinkimo statistika kelia abejonių. „Susidaro įspūdis, kad tie užduočių įvykdymo procentai gali būti pakoreguojami mūsų valstybei naudinga linkme, – svarstė jis. – Pavyzdžiui, teigiama, kad vienam gyventojui tenka 69 kg pakuočių per metus, tuo tarpu Airijoje – 230 kg. Kyla klausimas, ar mūsų vartojimo lygis yra tiek daug kartų mažesnis nei kitose Europos šalyse. Lengviau patikėti, kad mažesnį kiekį naudinga rodyti dėl prisiimtų įsipareigojimų – tada pakuočių surinkimo užduočių įvykdymo procentai tampa realesni”.
Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis tvirtino, kad apskaita yra pakankamai tiksli. „Pakuočių kiekio rodiklį reikėtų lyginti ne su senosiomis, ekonomiškai labiau išsivysčiusiomis ES šalimis, o su ES naujokėmis. Pagal EK pateiktus duomenis, 2003 metais Čekijoje ir Slovakijoje vienam gyventojui teko 70 ir 77 kg pakuočių. Kitos naujosios bendrijos šalys duomenų nepateikė”, – kalbėjo jis.
Kontrolė dar neefektyvi
V.Martinkaitienė mano, kad išrūšiuotas atliekas eksportuojančioms įmonėms nesunku pateikti pakoreguotus skaičius. „Šioje srityje kontrolė tikrai nėra stipri”, – mano ji.
Ministerijos valdininkai taip pat neneigė, kad stiklo atliekų surinkėjų ir eksportuotojų pateiktuose dokumentuose užfiksuota pažeidimų, nurodant didesnį išvežamų atliekų kiekį.
Nepakankamai tikslūs ir į sąvartynus keliaujančių šiukšlių kiekiai. Valstybės kontrolės audito išvadose pažymima, kad atliekos sveriamos tik 8 sąvartynuose. Kituose šiukšlių kiekis įvertinamas vizualiai, o mažuosiuose jis visiškai nekontroliuojamas. „Tai mažina galimybes efektyviai kontroliuoti atliekų susidarymo ir šalinimo procesą”, – teigiama ataskaitoje.
Kol kas neefektyviai apskaičiuojami ir pakuočių patekimo į rinką kiekiai. A.Spruogis pripažino, kad produktų su pakuotėmis gamintojų ir importuotojų teikiamų ataskaitų duomenys gaunami tik iš įmonių vidinės apskaitos. „Ji kol kas nėra griežtai reglamentuota – nurodoma tik kokia informacija privalo būti registruojama, – kalbėjo jis. – Tai kiek apsunkina kontrolę inspektavimo metu. Tačiau kitais metais planuojama šią formą suvienodinti, todėl regionų aplinkos apsaugos departamentų inspektoriai įgis veiksmingesnių priemonių”.
Viltys dedamos į savivaldybes
Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio strategijos vedėja Raminta Radavičienė sakė, kad diegiant Europos atliekų tvarkymo direktyvas, svarbus vaidmuo teks savivaldybėms. „Jos atsako už atliekų rūšiavimo strategijos įgyvendinimą”, – teigė ji. R.Radavičienės nuomone, savivaldybės turi diegti tokią mokesčių sistemą, kad gyventojai pajaustų ekonominę rūšiavimo naudą.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Juozas Yla mano, kad didžiausia paskata rūšiuoti būtų baudos. „Vakarų valstybėse, pavyzdžiui popieriaus konteineryje radus stiklo ar metalo atliekas, kitą mėnesį išvežančioji įmonė gali bausti gyventojus iki trijų kartų padidindama mokestį, – kalbėjo J.Yla. – Bet tam reikia specialių įstatymų”.
Tačiau „Kauno švaros” generalinis direktorius Petras Čiegis minėjo, kad baudų sistema, nors ir skatintų rūšiavimą, tačiau keltų ir daug problemų. „Būtų sunku nustatyti kaltininkus, jei konteineriais naudojasi daug gyventojų, be to, į juos neleistinų šiukšlių gali primėtyti praeiviai ar žmonės iš kitų namų”, – kalbėjo jis.