Apie lenkimą kalbama daug, tačiau pasigendama komentarų apie jo pradžią. Todėl pakomentuosime KET reikalavimus.
Pirmiausia turėtume prisiminti, kad lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
Taigi lenkimu nelaikoma, jeigu:
a) neįvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą;
b) kai transporto priemonės neaplenkiamos;
c) kai lenkiamos transporto priemonės nevažiuoja (stovi). Be to, labai svarbu žinoti, kad priešingų krypčių eismo važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.
Pradžia
Dabar – kaip pradėti lenkti? Tai reglamentuoja KET:
„180. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:
180.1. nė vienas iš važiuojančiųjų paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti;
180.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo;
180.3. lenkti būtinas juostos ruožas yra laisvas, nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms;
180.4. baigdamas lenkti galės grįžti į savo juostą, nekliudydamas lenkiamai transporto priemonei”.
Ką reiškia žodžiai „prieš pradėdamas lenkti”?
Neoficialiai yra laikoma, kad lenkimas susideda iš trijų etapų: įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, pralenkimo ir grįžimo į savo važiavimo krypties eismo juostą. Taigi lenkimo pradžia galėtume laikyti pirmąjį etapą, tai yra tą momentą, kada vairuotojas pradeda sukti į priešpriešinio eismo juostą. Vadinasi, reikalavimas įsitikinti „prieš pradedant lenkti” rodo, kad vairuotojas turi įsitikinti prieš įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą.
Kai kurie eismo taisyklių specialistai teigia, kad lenkimo pradžia reikėtų laikyti posūkio signalo prieš manevrą įjungimą. Dėl to galima ginčytis ir diskutuoti. Tačiau atidžiai skaitant patį lenkimo apibrėžimą matyti, kad tai labai konkretus veiksmas, susijęs su transporto priemonės manevru, todėl posūkio signalo įjungimo lenkimo pradžia laikyti nevertėtų.
Reikalavimai
Atidžiau panagrinėkime kiekvieną reikalavimą atskirai:
1. Būtina įsitikinti, ar nepradėjo lenkti, tai yra nebando įvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą nė vienas iš paskos važiuojantis automobilis, ar nė vienam pradėjusiam lenkti vairuotojui nebus sukliudyta.
2. Būtina įsitikinti, kad nė vienos transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Kaip matyti, nereikalaujama įsitikinti, jog nei vienos transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nepradėjo lenkti. Reikalavimas griežtesnis: reikia įsitikinti, ar nerodomas posūkio signalas. Juk tai netiesioginis patvirtinimas, kad lenkimo pradžia ir posūkio signalas nėra tas pats. Vadinasi, būsime teisūs teigdami, kad parodytas posūkio signalas dar nėra lenkimo pradžia. Čia kalbama apie transporto priemonę, važiuojančią priekyje ta pačia eismo juosta. Jei posūkį rodo ne toje pačioje juostoje esančios transporto priemonės, teoriškai tai neužkerta galimybės pradėti lenkti.
3. Lenkimui būtinas juostos ruožas turi būti laisvas ir neturi kliudyti priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. „Nekliudyti”, vadinasi, „duoti kelią”, todėl būtina įsitikinti, ar nebus priversti atvažiuojantys iš priekio keisti judėjimo greitį arba kryptį.
4. Vairuotojas turi įsitikinti, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo juostą, nekliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Kadangi čia taip pat vartojama sąvoka „nesukliudydamas”, vadinasi, nereikia lenkiamojo versti keisti judėjimo greičio arba krypties.
Kruopščiai laikytis visų reikalavimų nėra taip paprasta, nes vairuotojai ne visada sugeba teisingai įvertinti savo paties, lenkiamosios ir iš priekio važiuojančių transporto priemonių greitį.
Lenkti – labai pavojingas manevras, todėl rizikuoti neverta. Iškilus bent menkiausiai abejonei, kad galime nesilaikyti nors vieno iš minėtų reikalavimų, manevro reikia atsisakyti.