Nauja meno erdve pakrikštytoje šv.Kotrynos bažnyčioje atidaroma unikali vieno iš žymiausių šiuolaikinių Lietuvos dailininkų prof. Giedriaus Kazimierėno istorinių darbų ekspozicija. Meno mylėtojams dailininkas pristato savo pastaruosius trejus metus kurtą tapybos darbų diptiką Lietuvos istorijos tema: „Mindaugo karūnavimas” ir „Pirmojo Lietuvos statuto priėmimas”.
Du milžiniški (2,5 x 3 m.) dydžio paveikslai papuoš šoninius šv.Kotrynos bažnyčios altorius. Senąją Lietuvos istoriją pasakojančiose drobėse atsiskleis dvi didžios dramos: valdovo, pasiryžusio apsikrikštyti vardan valstybės išlikimo Europoje, ir karaliaus, kurio valdymo metu ta pat valstybė perėjo į Lenkijos „globą”. Parodos atidarymas skirtas Lietuvos Valstybės dienos progai, kartu jis sutapo ir su oficialia „Kristupo vasaros festivalio” pradžia. G. Kazimierėno istorinių darbų parodos kuratorė – „Stasio Juškaus galerija”, idėją inicijavo – Vilniaus Nepriklausomų Meno Galerijų Asociacija (VNMGA).
„Istoriniai tapybos darbai yra be galo retas šiuolaikinės tapybos reiškinys, nes labai mažai dailininkų jaučiasi stiprūs tapyti paveikslus, kuriems keliama itin daug reikalavimų – ir iš istorinės, ir iš meninės pusės”, – sakė VNMGA prezidentas ir „Stasio Juškaus galerijos” direktorius Donatas Juškus. Pasak jo, savo užmoju G. Kazimierėno darbai peržengia faktus iliustruojančių paveikslų rėmus. „Šiuose menininko kūriniuose iškyla pati valstybės dvasinė substancija, lėmusi visos šalies likimą”, – teigė D. Juškus.
Paveikslas „Mindaugo karūnavimas” atspindi skausmingą pagoniškos valstybės virsmą krikščioniškojo pasaulio dalimi. Į pagonybę menininkas žvelgia ne kaip į primityvią atsilikusią visuomenę, o kaip savitą senąja ariju kultūra pagrįstą civilizaciją. Krikščioniškoji simbolika paveiksle persipina su viduramžių estetikos detalėmis ir senaisiais Lietuvos rašmenimis – runomis. Darbas „Pirmojo Lietuvos statuto priėmimas” leidžia išvysti Lietuvą vėlesniais, Renesanso laikais. Paveiksle vaizduojamas karalius Žygimantas Senasis ir jo antroji žmona Bona Sforca, groteskiškai piešiamas Lietuvos suartėjimas su Lenkija. Iliustruojant bajorijos didybę, sceną supa Lietuvos žemių dinastiniai herbai, kuriuos dailininkas atkūrė remdamasis medžio graviūromis iš Aleksandro Jogailaičio laikų. Karališką įspūdį taip pat padeda sukurti meniškai į paveikslus inkrustuotos aukso ir sidabro plokštelės.
„Kurdamas siekiau, kad šie darbai būtų daugiasluoksniai ir teiktų peno ne tik žmogaus juslėms, bet ir protui. Norėčiau, kad paveikslas pakylėtų mus į meditaciją, praplėstų mąstymo lauką ir sustiprintų mūsų lietuvišką dvasią. Visgi mes turėjome garbingą, iškilią ir pasauliui reikšmingą kultūrą bei praeitį”, – sakė prof. G. Kazimierėnas.
D. Juškaus teigimu, keletą metų visą savo kvėpimą naujiesiems darbams skyręs menininkas ne tik atidžiai Lietuvos istoriją, tačiau neišsigando ir gana drąsiai ją interpretuoti. „Istorinė tapyba paprastai yra ypatinga ir tuo, kad ji kuria ir formuoja naują požiūrį į pačią istoriją”, – teigė D. Juškaus. Jo manymu, gali būti ir taip, jog G. Kazimierėno paveikslai sukels ir dar vieną diskusijų bangą apie tikrąją Lietuvos savastį.
Dailininkas Giedrius Kazimierėnas gimė 1948 metais. Nuo 1985 metų jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, šiuo metu Vilniaus dailės akademijos profesorius ir dailės kurso dėstytojas. Nuo 1972 metų įvairiose tarptautinėse parodose dalyvaujantis G. Kazimierėnas savo darbus yra pristatęs Graikijos, Vokietijos, Rusijos, Arabijos ir kitų šalių dailės mylėtojams. Lietuvoje dailininkas yra surengęs keturias personalines parodas. Naujausia jo ekspozicija šv. Kotrynos bažnyčioje veiks iki „Kristupo vasaros festivalio” pabaigos – rugpjūčio 28 dienos.