Politikos tęstinumo ir stabilizavimo motyvas šiame diskusijų dėl premjero etape buvo mažiau girdimas ir ne toks įkyrus kaip tada, kai buvo svarstoma Z.Balčyčio kandidatūra.
Z.Balčytis buvo patikėjęs, kad darbų perimamumas ir įpėdinystė bus pakankamas pagrindas tapti premjeru, tačiau to nepakako, ir ne tik – vis dėlto jis labiau panašus į uolų tarnautoją, ne politiką.
G.Kirkilas atrodė atviresnis idėjoms ir siūlymams, parlamentarų pastebėjimams, t.y. demonstravo savo politinę patirtį ir lankstumą.
Žinoma, palyginti su A.Brazausku, jis yra jau kitos kartos politikas, tiesa, suformuotas tos pačios komunistinės nomenklatūros tradicijos, tik pasižymintis modernesniu kalbėjimu ir supratimu.
Tačiau jis nėra vienas, už jo LSDP, išaugusi iš komunistinės terpės, jos maitinta. Taigi esminis klausimas: ar G.Kirkilas sugebės daryti tokią įtaką savo partijai, kaip ją valdė jo pirmtakas – panašu, kad joje turėtų užvirti aštrios vidinės diskusijos ir konkurencija dėl pozicijų.
Akivaizdu ir kitkas: šiai partijai būdinga griežta disciplina ir paklusimas vadovybei, todėl tikėtina, kad įmanoma jos konsolidacija apie būsimą partijos vedlį. Šia prasme LSDP laimėjo strateginį mūšį dėl savo ateities ir būsimųjų rinkimų: G.Kirkilo premjeravimo sėkmė – partijos sėkmė, natūraliai pasikeičiant jos lyderiams, sureikšminant G.Kirkilo pozicijas ir sudarant galimybes jam išryškėti.
Žinoma, daug ką lems jo komanda, pirmiausia Vyriausybė, jos nariai, jų gebėjimas atlaikyti valstybės biurokratijos pinkles ir išlikti savarankiškai veikliems, nepriklausomiems reformatoriams, įvairių sektorių permainų iniciatoriais.
Premjeras patenka į sudėtingą Lietuvos vidaus padėtį bei įvairių sričių įsisenėjusių problemų raizgalynę. Sveikatos paslaugos įvertintos kaip prasčiausios ES šalyse.
Socialinės paramos ir pensijų sistema, nepaisant eksministrės V.Blinkevičiūtės populiarumo, nereformuojama ir tapusi elementaria buhalterija, eina į nežinią, skurdindama trečdalį mūsų piliečių. Valstybinių brandos egzaminų skandalas apnuogino švietimo skaudulius, stagnuoja aukštasis mokslas. Per lėti inovacijų ir verslo plėtros bei žinių visuomenės tikslų įgyvendinimo tempai. Grėsmingi regionų vystymosi atotrūkiai.
O dar naujoji ES paramos perspektyva ir lėšų investavimo tikslingumas, Šengeno sutartis, pasirengimas įvesti eurą ir su šiais uždaviniais susijusių problemų sprendimai. Energetikos sektorius, komunikacijų tinklai su Vakarais – kiek daug vangiai sprendžiamų klausimų, labai svarbių mūsų valstybės saugumui.
Apskritai, lauktina iš būsimos Vyriausybės naujesnio ir modernesnio požiūrio į Lietuvos plėtros tikslus, jos galių ir galimybių stiprinimą. Netrukus paaiškės, kokia bus naujoji Vyriausybės strategija: kaip nors ištempti kadenciją ar siekti pokyčių, kurie lemtų sėkmingesnę Lietuvos žmonių ateitį?
V.Stundys yra Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas