Algimantas Liubinskas, Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris:
– Po portugalų ir olandų rungtynių reiktų daugiau kalbėti, kas trukdo futbolui, ir ne tik šiame čempionate. Taip, teisėjai. Jie tampa svarbiausiais asmenimis, imasi lemiamo vaidmens.
Tai, ką pademonstravo V.Ivanovas – tragikomedija. Keisčiausia tai, kad tokie žaidimo griovėjai toleruojami. Ir Lietuvoje nestokojame panašių absurdų.
Portugalijos komanda labiau nusipelnė kelialapio į ketvirtfinalį nei olandai, sutrikę po Manišės įvarčio ir neradę efektyvaus sprendimo, kaip, turint akivaizdžią iniciatyvą, pasiekti norimą rezultatą.
O anglai? Jie uždirbo vietą ketvirtfinalyje, ją sunkiai išvargo. Britai palieka būtent tokį įspūdį – žaidžia praktišką, atsargų futbolą. Portugalai – visiškai kitokie, įdomesni, todėl šių ekipų dvikovos nekantriai lauksiu.
Iš būsimųjų mūsų rinktinės varžovų labiausiai išsiskiria italai. Atakuodami jie žaidžia ant nuošalės ribos, puola agresyviai, veržliai, pastoviai provokuoja priešininkų gynėjus prarasti savitvardą, o patys ginasi pakankamai kibiai.
Manau, kad suklydo prancūzai, neatjauninę sudėties. Dabar pagrindinis jų koziris – Tjeris Anri. Jei varžovai jį gerai uždengia, negelbsti net Zinedino Zidano meistriškumas. Beje, Zizu atrodo išsisėmęs, o portugalas Luišas Figas – priešingai, lyg antrąją jaunystę gyvenantis.
Ukrainiečiams didelę įtaką turi psichologinis nusiteikimas. Jie gali būti ir bejėgiai, ir pavojingi bet kuriam favoritui. Kol kas nemačiau tikrojo Andrejaus Ševčenkos, niekuo nenustebino Andrejus Voroninas.
Palyginti su grupių turnyrais, atkrintamųjų varžybų etapą dar aukštesne nata pradėjo vokiečiai. To paties tikiuosi iš italų, brazilų.