Makso Planko plazminės fizikos instituto ir vieno Vokietijos universiteto mokslininkai sugebėjo laboratorinėmis sąlygomis, naudojant povandenines elektros iškrovas, suformuoti kamuolinį žaibą.
Plazminių debesų švytėjimas truko apie pusę sekundės, kamuolio diametras siekė 20 cm.
Kamuolinių žaibų fenomenas mokslininkam ilgai nedavė ramybės. Buvo atlikta labai daug eksperimentų, tačiau jų paslaptis taip ir nebuvo iki galo atskleista.
Matę kamuolinį žaibą žmonės sako, jog tai 40 cm diametro kamuolys, kuris savo spalvą keičia nuo raudonos iki geltonos ar mėlynos. Pats reiškinys trunka keletą sekundžių. Daugelis mokslininkų mano, jog kamuolinis žaibas išsiskiria kaip plazma, kai žaibas trenkia į žemę. Tačiau tikslus jo atsiradimo mechanizmas vis dar neaiškus.
Specialistai mano, jog šis eksperimentas jiems padės daugiau sužinoti apie žaibo formavimosi proceso mechanizmą. Manoma, jog tuomet šią plazmą pavyktų panaudoti kaip kurą gamyklose.
Kategorijos
- Aplinkosauga
- Augintiniai
- Ekonomika
- Informacinės technologijos
- Interjeras
- Įvairenybės
- Justicija
- Kinas
- Kultūra
- Laisvalaikis
- Lietuvoje
- Medicina
- Mityba
- Mokslas
- Moterims
- Nuomonė
- Pasaulyje
- Politika
- Psichologija
- Receptai
- Renginiai
- Šeima ir namai
- Specialistai konsultuoja
- Sportas
- Statyba
- Švietimas
- Transportas
- Vaikai
- Vyrams
- Žiniasklaida