Visuomenės akyse susikompromitavusi laikinoji Teisėjų taryba, vadovaujama panašų autoritetą įgijusio Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Virgilijaus Valančiaus, šalies prezidentui ir toliau teikia abejotinus patarimus, rašo savaitraštis „Ekstra”.
Šių metų birželio 15 dieną prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo iš pareigų atleido grupę apylinkių teismų pirmininkų, pasibaigus jų įgaliojimams.
Pagal galiojančią tvarką nauji teismų pirmininkai turi būti paskirti Teisėjų tarybai patarus. Prezidentūra jau yra gavusi tarybos patarimą Zarasų rajono apylinkės teismo pirmininke skirti ilgalaikę šio teismo vadovę, Teisėjų tarybos narę Nijolę Stepanavičienę.
Jei prezidentas patarimo paklausys ir pasirašys dekretą, N.Stepanavičienė greičiausiai taps rekordininke kaip ilgiausiai Lietuvoje teismui vadovaujanti teisėja. Baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, ji dar 1987 metais buvo išrinkta Zarasų teismo pirmininke.
Tačiau „Ekstrai” užkliuvo ne teisėjos sugebėjimas taip ilgai užsibūti vienoje vietoje ir eiti tas pačias pareigas, o jos požiūris į teismų nešališkumą ir teisingumą.
Dar 2003 metais „Ekstra” (Nr.13) aprašė Lenkijoje gyvenančios Kristinos Milevskos istoriją. Moteris, norėdama Zarasų rajone susigrąžinti mirusio tėvo, Sibiro tremtinio, turėtą žemę natūra, susidūrė su kliūtimis: dalį žemės bei vertingo miško buvo „prichvatizavę” Zarasų rajono žemėtvarkininkai.
Kai moteris kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą mėgindama atkurti teisybę, teismų karuselei nebuvo pabaigos. „Ekstra” išsiaiškino, jog laikantis nešališkumo principo, N.Stepanavičienės vadovaujamas teismas faktiškai privalėjo nusišalinti nuo ieškinio nagrinėjimo.
Mat viena žemėtvarkininkių, pasigviešusių į K.Milevskos tėvui priklausiusios žemės dalį, buvo J.Eltermanienė. Jos uošvis anksčiau ne tik dirbo Zarasų teisme, bet ir pardavė N.Stepanavičienei dalį jam priklausančios žemės. Tik įsikišus „Ekstrai”, civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas kito rajono apylinkės teisme, K.Milevska jį laimėjo.
Tačiau jos tėvo žemę „prichvatizavę” žemėtvarkos skyriaus pareigūnai Temidės įvertinimo taip ir nesulaukė. Nors šalyje ritantis žemgrobių skandalui Vilniaus apygardos prokuratūra gyrėsi, jog dėl šio įvykio neliks nenubaustų asmenų, baudžiamoji byla patyliukais virto archyvo dulkėmis.