Jei spartesniais tempais nebus diegiamos išorinės sienos apsaugos, užsieniečių kontrolės ir kitos priemonės, 2007 metų spalį Lietuva gali likti už Šengeno zonos ribų
Lietuvos siekis kitų metų spalį prisijungti prie Šengeno zonos gali virsti dar viena šalies eurointegracine nesėkme. Ekspertai ir už tai atsakingų žinybų pareigūnai teigia, kad stringa kontrolės ir stebėjimo priemonių įsigijimas, tarptautinių sausumos pasienio kontrolės punktų rekonstrukcija, Kauno ir Palangos oro uostų plėtra, naujos užkardos Klaipėdos jūrų uoste statyba.
Tuo tarpu atsakingosios institucijos vadovas – vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius demonstruoja pavydėtiną ramybę.
Jis sako, kad mūsų šalis spės į vis greičiau Lietuvos link riedantį Šengeno traukinį. Jo teigimu, Europos Komisija į šalių pasirengimą žiūri geranoriškai, o tai leis kai kuriuos darbus, jei iškils būtinybė, baigti ir prisijungus prie Šengeno sutarties.
Prieš metus – pirmieji pavojaus signalai
Šengeno sutarties grupei priklauso dauguma ES senbuvių. Prieš du dešimtmečius pasirašytas susitarimas numato, kad Šengeno zonai priklausančios šalys atsisako piliečių, kertančių šių valstybių sienas, imigracinės kontrolės.
Dar 2002 metais Lietuva patvirtino savo veiksmų planą. ES savo ruožtu numatė daugiau kaip pusę milijardo litų bendrame biudžete, kurie buvo skirti Lietuvai pasirengti narystei Šengeno zonoje. Tikslas – prie Šengeno erdvės prisijungti kitų metų spalį.
Žlugus Lietuvos siekiui nuo kitų metų sausio įsivesti eurą, kai kurie politikai ir Prezidentas paragino imtis visų priemonių, kad Lietuva iš Europos Komisijos pareigūnų neišgirstų dar vieno neigiamo atsakymo, kai bus teikiama rekomendacija, ar mūsų šalis pasirengusi tapti Šengeno zonos nare.
Pirmieji pavojaus varpai suskambo dar praėjusių metų vasarą, kai Seimas pasiūlė Vyriausybei išsiaiškinti, kodėl pasienio kontrolės punktuose neįgyvendinami visi Šengeno sutarties reikalavimai ir laiku nepanaudotos tam numatytos lėšos. Taip pat siūlyta įvertinti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą ir veiklą.
Toks nutarimas priimtas atsižvelgus į Valstybės kontrolės valstybinio audito 2004 metų spalio 29 dienos ataskaitoje iškeltas šios struktūros veiklos problemas. Seimas pripažino, kad dar neatlikti visi būtini veiksmai, užtikrinantys Lietuvos prisijungimą prie Šengeno sutarties. Ir prieš metus, ir dabar tokią kritiką atsakingi pareigūnai vadina beprasmiu politikavimu, tačiau faktai rodo ką kita.
Reikalavimų neatitinka jūrų ir upių uostai
Vieni pagrindinių darbų – oro ir jūrų uostų pritaikymas atskiriems keleivių srautams iš Šengeno grupei priklausančių ir nepriklausančių valstybių. Šią savaitę Vilniaus oro uoste prasidėjo naujo keleivinio terminalo statyba, leisianti įgyvendinti šį reikalavimą. Statybos darbus ketinama baigti tą patį mėnesį, kaip ir Lietuva siekia tapti Šengeno zonos nare, – kitų metų spalį.
Iki tol būtina rekonstruoti Kauno bei Palangos oro uostus, pastatyti naują užkardą Klaipėdos jūrų uoste. Šie darbai net nepradėti. „Jei valstybė nenori, galime ir nedaryti, – sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Kęstutis Cucėnas. – Naują terminalą privalome pastatyti iki kitų metų rudens”. Tiesa, nei jis, nei vidaus reikalų ministras nelinkęs prognozuoti, ar šie siekiai įgyvendinami.
Kauno oro uosto direktorius sako, kad dabartinis atvykimo terminalas yra per mažas, todėl nėra galimybės paskirstyti keleivių srautų. „Atliekamos visos formalios procedūros. Skelbiame konkursus, rengiame projektus”, – sakė Kauno oro uosto vadovas. Jis mano, kad projektą galima įgyvendinti per keliolika mėnesių.
Iš pradžių Kauno oro uoste atvykusiuosius iš trečiųjų šalių ketinta priiminėti kitu laiku nei keleivius iš Šengeno erdvės valstybių. „Pastaruoju metu gerokai išaugo keleivių srautai, todėl nuspręsta statyti naują terminalą, kainuosiantį apie 10 milijonų litų”, – sakė K.Cucėnas.
Kada prasidės statybos darbai, jis neprognozuoja. „Greičiausiai iki metų pabaigos”, – mano Kauno oro uosto direktorius.
Tuo tarpu Klaipėdos jūrų uoste iki šiol ginčijamasi, kas turėtų finansuoti 200 tūkst. litų kainuosiančią rekonstrukciją. Klaipėdos jūrų uostas krantines yra išnuomojęs KLASCO, kitoms privačioms bendrovėms, todėl uosto atstovai teigia negalintys investuoti į privačių kompanijų nuosavybę. Verslininkai to daryti taip pat neketina.
Iš Klaipėdos keltas kursuoja į vienintelį trečiosios šalies uostą Kaliningrado srityje įsikūrusį Baltijską. Vidaus reikalų ministras sako, kad šią problemą nesunku išspręsti – jei nebus atlikta rekonstrukcija, reisą ketinama nutraukti.
Pasienio punktuose mažai pokyčių
Iki šiol visi Šengeno sutarties ir ją įgyvendinančių teisės aktų reikalavimai nėra realizuoti pasienio kontrolės punktuose, laiku nepanaudotos Šengeno priemonėms įgyvendinti numatytos lėšos. Pastaruoju metu tempai kiek greitėja, tačiau iki šiol Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nesugeba panaudoti visų jai skiriamų lėšų.
Šengeno programai finansuoti 2004 metais, kartu su Lietuvos lėšomis, buvo skirta 202 mln. litų, tačiau iš šių lėšų pagal sudarytas 42 pirkimo sutartis išmokėta tik 3,296 mln. litų, tai yra 1,63 proc. tais metais skirtų lėšų. 2005 m. Šengeno programai skirta 276, 8 mln. litų, tačiau pasirašyta tik viena pirkimo sutartis 6,3 mln. litų sumai.
Viena didžiausių problemų – techninių kontrolės bei stebėjimo priemonių įsigijimas, taip pat tarptautinių sausumos pasienio kontrolės punktų rekonstrukcija. Tai pripažįsta ir VSAT vado pavaduotojas pulkininkas Valentinas Novikovas. Tačiau jis kratosi atsakomybės ir sako, kad už kontrolės punktų pertvarkymą atsakinga Pasienio kontrolės punktų direkcija. „Jai skirta daugiau nei 6 milijonai litų, nurodyti konkretūs darbai, tačiau jie atliekami lėtokai”, – pastebėjo vado pavaduotojas. Jis pripažįsta, kad iki EK ekspertų atvykimo į Lietuvą, planuojamo liepos pradžioje, darbai nebus baigti. Ne kartą buvo raginama spartinti darbus, tačiau atsakingos institucijos delsia. „Suprantu, kad pinigai skirti tik kovo pradžioje, tačiau pasirengimas galėjo vykti ir iki tol”, – įsitikinęs VSAT vado pavaduotojas.
Jis nelinkęs vertinti kitų institucijų darbo, tačiau pripažįsta pastebintis kai kurių žinybų atmestiną požiūrį. „Visi turi suvokti, kad dirbame dėl bendro tikslo, tačiau to supratimo kaip tik ir pasigendu”, – pripažino VSAT vado pavaduotojas.
Statybas stabdo biurokratinės kliūtys
Praėjusiais metais paskelbti radiolokacinės sistemos įrengimo konkursai, tačiau tik dabar prasidėjo derybos su rangovais. „Kai kuriuos darbus stabdo ir detaliųjų planų rengimai. Be jų neleidžiama pradėti naujų statybų, būtinų siekiant prisijungti prie Šengeno zonos”, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas.
Per trejus metus VSAT turi panaudoti 409 milijonus litų, tačiau iki šiol neįgyvendintas nė vienas vadinamųjų didžiųjų projektų. Įsigyti žiūronai, nešiojamieji termovizoriai, lengvieji automobiliai, mikroautobusai, sniego rogės ir pan. Iš šimtų milijonų kol kas panaudota vos 24. Tiesa, kai kurias statybas ketinama baigti iki šių metų pabaigos. „Su braškėjimu ir traškesiu tikimės panaudoti visas lėšas”, – vylėsi vado pavaduotojas.
Elektroninės informacinės sistemos sukūrimas – dar vienas darbas, kurį iki kitų metų spalio privalo atlikti Lietuva. Kiekviena narystei besirengianti šalis kuria nacionalinę informacinę sistemą, tapsiančią centrinės sistemos dalimi.
Šiuo metu kuriama Šengeno informacinės sistemos antroji versija SIS II, suteiksianti galimybių jungti duomenis iš senų ir naujai prisijungusiųjų Šengeno erdvės šalių. Ne mažiau svarbi ir vizų informacinė sistema VIS. G.Furmanavičius teigia, kad informacinė sistema kuriama sėkmingai, tačiau iš neoficialių šaltinių jam teko girdėti, kad šioje srityje atsilieka ES institucijos, kuriančios bendrą informacinę sistemą. „Tiesa, pareigūnai pakartojo, kad bus daroma viskas, jog darbai vyktų pagal iš anksto patvirtintus grafikus”, – sakė G.Furmanavičius.
Nepatvirtinta nauja kelionių tvarka
Lietuvai prisijungus prie Šengeno grupės, į jai priklausančias valstybes mūsų piliečiai vyks be jokios dokumentų kontrolės pasienyje. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste įsėdęs į lėktuvą, skrendantį į Ispaniją, keleivis šioje šalyje jau nebebus tikrinamas. Todėl Lietuva turi imtis visų priemonių, kad trečiųjų šalių piliečiai neturėtų jokių galimybių nelegaliai atvykti į Šengeno erdvei priklausančią valstybę.
Viena pagrindinių Lietuvos užduočių – nustatyti kaimyninių šalių keleivių tranzito per Lietuvą statusą. Kol kas galioja palengvinta vizų išdavimo tvarka Baltarusijos, Rusijos, Moldovos ir Ukrainos piliečiams. Užsienio reikalų ministerijos (URM) Konsulinio departamento direktorius Vaidotas Verba pripažįsta, kad vis dar nenuspręsta, kaip bus keičiama iki šiol galiojusi kelionių į minėtas šalis tvarka. Lėtai juda ir kiti darbai, kuriuos kuruoja Užsienio reikalų ministerija.
Dar vienas URM uždavinys – konsulinių padalinių rekonstrukcijos Lietuvos ambasadose Maskvoje, Kijeve, Minske ir generaliniame konsulate Kaliningrade. Į šias žinybas minėtų šalių piliečiai galės kreiptis vizų, kurios galios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Šengeno erdvės šalyse. Konsulatų rekonstrukcijas ketinama pradėti artimiausiu metu, tačiau URM atstovai konkrečių terminų apibrėžti nelinkę, tiesiog išreiškia viltį, kad spės.
Kaip pastebi vidaus reikalų ministras G.Furmanavičius, iki kitų metų pabaigos ne tik būtina sukurti patikimą infrastruktūrą, bet ir apmokyti darbuotojus. Diplomatinio korpuso darbuotojų mokymai jau prasidėjo. „Maskvoje dirbantiems diplomatams EK ekspertai pateikė tokius pačius klausimus ir laukė kone identiškų atsakymų”, – pastebėjo G.Furmanavičius.
Suskubta taupyti laiką
Lietuva į besivejančios vaidmenį buvo įstumta prieš kelerius metus, kai šalis nusprendė, kad darbų imsis tik tada, kai gaus Šengeno programai įgyvendinti skirtą EK paramą. Dalis paramos, nors numatytos dar 2002-aisiais, Lietuvos kišenę pasiekė tik 2004-ųjų gruodį. Kaimyninės valstybės pasirinko kitą kelią – dalį projektų atliko iš nacionalinių lėšų, vėliau išlaidos padengtos ES pinigais.
„Reikėtų vertinti prieš mane dirbusių žmonių veiklą, tačiau dabar situacija pakeista. Siekėme, kad viskas vyktų ypač skaidriai, todėl kai kurie procesai užsitęsė”, – sakė ministras. Be to, kai kurių projektų finansavimas iš biudžeto galėjęs būti nuostolingas, esą kol nebuvo patvirtinta priemonių programa, nesiryžta imtis jokių darbų.
Tuo tarpu dabar pirkimo procedūros pradedamos nelaukiant Europos Komisijos sprendimo, mat iki šiol ji pritardavo visiems Lietuvos projektams. Tokiu būdu kiekviename konkurse galima sutaupyti 9 mėnesius.
„Kol kas tikrai nevėluojame. Iki Naujųjų metų privalome pasirašyti visas sutartis, – sakė ministras. – Laukia didelis darbas – radijo ryšio konkursas. Jei dalyviai apskųs konkurso rezultatus, gali įvykti neplanuotų dalykų, tačiau tokie dalykai mažai tikėtini”.
Liepą, ministro teigimu, ekspertai vertins tik jūrų sienos apsaugą. „Todėl dar yra laiko pasitempti. Esame pasirengę vertinimams, nes EK į daugelį dalykų žiūri geranoriškai. Neformaliuose pokalbiuose esame giriami. Kol kas neturime jokių signalų, kad galime pavėluoti”.
Vis dėlto ministras pripažino: jei kai kurie darbai iki spalio nebus baigti, esminių priekaištų Lietuva sulaukti neturėtų. „Terminai bus pratęsti, smulkius darbus, matyt, bus leista baigti, kai šalis prisijungs prie Šengeno zonos”, – tikino ministras. Anot jo, esminis dalykas – pareigūnų pasirengimas, todėl ministerija daug dėmesio skiria jų apmokymui.
Galutinis vertinimas – 2007 rugsėjį
Lietuvai tapus Šengeno erdvės dalimi, neprognozuojama jokių neigiamų padarinių. Tarp pozityvių aspektų išskiriamas laisvas judėjimas.
Šengeno zonai taip pat priklausys Lenkija ir Latvija, todėl automobiliai iš Lietuvos galės nemažindami greičio pravažiuoti šių valstybių sienas. Pasieniečių ir muitinės kontrolės postai pasienyje bus tiesiog panaikinti.
Be to, Lietuvos vizos bus pakeistos bendromis Šengeno vizomis. Jos bus išduodamos visiems kitų valstybių piliečiams, ketinantiems atvykti į mūsų šalį.
Prie šios sutarties iš Europos Sąjungos valstybių nėra prisijungusios tik Didžioji Britanija ir Airija bei 2004 metais į ES įstojusios 10 valstybių. Šengeno sutartį taip pat yra pasirašiusios ES nepriklausančios Norvegija, Islandija bei Šveicarija.
Galima Estijos, Latvijos ir Lietuvos prisijungimo prie Šengeno vizų režimo data – 2007 metų spalio 28-oji, nes paprastai prisijungimo diena priderinama prie datos, kai pereinama prie lėktuvų skrydžių vasaros ar žiemos grafiko. Baltijos valstybės ketina prisijungti prie Šengeno susitarimo tuo pat metu, bet galutinė data dar nepatvirtinta.
Baltijos valstybių pasirengimą prisijungti prie Šengeno erdvės įvertins specialios Europos Komisijos misijos. Paskutinės tokios vertinimo misijos planuojamos kitų metų balandį-rugsėjį.
2007 metų rudenį bus priimtas ir galutinis sprendimas, ar panaikinti pasienio kontrolę tuose valstybės sienos ruožuose, kurie ribojasi su Šengeno erdve.