Liepos 1-ąją Klaipėdos apskrities architektai penktąjį kartą minėjo savo profesinę šventę. Ta proga Klaipėdos koncertų salėje surengtame seminare „Kryptis: jūrinis miestas” buvo ypač daug diskutuojama apie uosto integracijos į miestą idėją.
Seminare savo požiūrį į jūrinį miestą, jo viešųjų erdvių savitumą, paveldą, uosto teritorijų integraciją išsakė architektai, filosofai, sociologai, istorikai, Savivaldybės valdininkai.
Miesto architektai tikino, jog nėra ir negali būti specifinės jūrinio miesto architektūros, kad Klaipėda taps tikru jūriniu miestu, kai klaipėdiečiai galės ne tik nuvažiuoti, bet ir gyvens prie jūros.
„Dabar, deja, Klaipėda absoliučiai izoliuota nuo uosto. Teigiami dalykai – kultūros fabriko idėja prie Jono kalnelio, piliavietės atvėrimas, pėsčiųjų srautų paieška – tik projektuose ir vizijose. Nei „Meridianas”, nei laivą simbolizuojantis „Sostenos” pastatas nėra architektūriniai jūrinio miesto simboliai, bet tikiuosi, kad ateityje jų atsiras”, – sakė architektė Ramunė Staševičiūtė.
„Ne architektūra jūrine tematika, o urbanistika gali formuoti jūrinio miesto veidą, – antrino architektas Edmundas Andrijauskas. – Net raudonos plytos, prie kurių mes taip prisirišome, nėra jūrinio miesto bruožas. Jūrinio miesto savitumo reikia ieškoti Klaipėdos erdvėse”.
Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė atkreipė dėmesį, jog specifines klaipėdietiškas erdves sukurti galima tik bendromis architektų, verslininkų ir kultūros atstovų jėgomis.
„Pernai Klaipėdos kruizinių laivų terminale surengtas šiuolaikinio meno festivalis „SEAS” parodė, jog ši vieta gali tapti traukos centru. Tikėkimės, kad taip ir atsitiks”, – sakė N. Laužikienė.
Jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis griežtai nesutiko su pašnekovų mintimis: „Kiekvienas uosto žemės metras kainuoja pasakiškus pinigus. Uoste turi vykti darbas ir suktis verslas, o ne miestelėnai vaikštinėti”.
Jūrų verslo atstovas pridūrė, jog Klaipėdos simboliais gali tapti ir techninio paveldo objektai – milžiniškas 40 metų senumo kranas, ar garvežys su caro žymekliu, – kuriuos būtų galima pastatyti Danės krantinėje”.
Tokia A. Kuzmarskio kalba suerzino architektus. E. Andrijauskas numojo ranka: „Kol mes jūros šventę švęsime gerdami alų prie Herkaus Manto gatvėje sustatytų stalų, tol neverta kalbėti apie Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, identitetą”, – atrėžė architektas.
„Vakarų ekspresas”