Liepos pradžioje inspektoriai tikrins, kaip Lietuva, taip pat ir Klaipėdos uostas, pasirengė veiklai pagal Šengeno priimtus laisvo judėjimo reikalavimus.
Lietuva į šią erdvę turėtų būti priimta jau kitais metais. Baiminamasi, kad nepasikartotų stojimo į euro zoną scenarijus. Mūsų šalis neįvykdė reikalavimų ir euro įvedimas atidėtas.
Šią savaitę įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo pakeistas pasirengimo stoti į Šengeno erdvę veiksmų planas.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra pateikusi reikalavimus, kas turi būti padaryta uoste. Reikės pasitempti, kad reikalavimai būtų įvykdyti laiku. Šiek tiek buvo prarasta laiko aiškinantis, kas turėtų vykdyti konkrečius pasirengimo dirbti pagal Šengeno reikalavimus projektus.
Pagrindinės vietos, kur reikia atlikti pakeitimus, yra jūrų perkėla ir kruizinis terminalas.
Iš jūrų perkėlos keltų reisai kol kas yra tik į vienintelį ne Šengeno šalių uostą – Baltijską Kaliningrado srityje. Todėl jūrų perkėloje turės būti įrengti atskiri įvažiavimo ir išvažiavimo keliai bei keleivių įėjimo takai Šengeno erdvei priklausančių ir joje nesančių šalių piliečiams. Kitaip tariant, turės būti atskirti keleivių srautai.
Buvo iškilę klausimų, kieno pinigais uoste turėtų būti vykdomas pasirengimas dirbti pagal Šengeno reikalavimus. Prieš trejus metus priimtas Vyriausybės nutarimas buvo įpareigojęs tai daryti uosto naudotojus. Tačiau toks įpareigojimas su uosto naudotojais nebuvo derintas.
Šią savaitę įsigaliojusiame Vyriausybės nutarimu patvirtintame pakeistame veiksmų plane konstatuojama, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra priklauso valstybei. Tačiau ji išnuomota privačioms kompanijoms, todėl keleiviai, atvykstantys į Klaipėdą keltais ar kelioniniais laivais, tikrinami privačių kompanijų – terminalo operatorės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje, Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte ir „Klaipėdos laivų remontas” teritorijoje, Pilies pasienio kontrolės punkte.
Šiuose kontrolės punktuose reikia įrengti papildomus tikrinimo postus, pakeliamus užtvarus, išasfaltuoti transporto privažiavimo juostas, nutiesti reikalingas komunikacijas. Preliminariais skaičiavimais, toks pasirengimas jūrų perkėloje ir kruiziniame terminale kainuotų apie 600 tūkstančių litų.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad jūrų perkėlos operatorius – KLASCO parengė su uostą kontroliuojančiomis institucijomis suderintą techninę užduotį. Ji skirta pasirengti dirbti uoste pagal Šengeno reikalavimus. Dar prieš mėnesį KLASCO atstovai teigė, kad pasirengimas turi būti daromas už valstybės pinigus. Logikos tame yra, nes pasirengti dirbti pagal Šengeno reikalavimus pasienio tarnyboms skiriami nemaži pinigai.
Tačiau praėjusį savaitgalį Klaipėdos uoste lankęsis jo veiklą kuruojantis Susisiekimo ministerijos sekretorius A.Vaitkus teigė, jog veiksmai suderinti su koncerno „Achemos grupė” prezidentu Bronislovu Lubiu ir KLASCO, kaip ir numatyta Vyriausybės nutarime, atliks uoste numatytus pasirengimo dirbti pagal Šengeno reikalavimus darbus.