Vaikų namų auklėtiniai turi pakankamai galimybių siekti mokslo, tačiau studijas universitetuose pasirenka vienetai.
Kas mėnesį – 500 Lt
Pasibaigus mokslo metams apie tolimesnį savo gyvenimo kelią galvoja ir Vaikų namų auklėtiniai. Sulaukę pilnametystės jie privalo palikti valdiškus namus ir pradėti gyventi savarankiškai. Gyvenimo pradžiai – butui išsinuomoti, įsigyti būtiniausiems daiktams – jie gauna šiek tiek daugiau nei po šešis tūkstančius litų. Tiems, kurie pasirenka studijas, valstybė kiekvieną mėnesį skiria dar ir 500 litų paramą.
Vaikų globos namų „Danė” direktorė Ramutė Girinskienė tvirtino, kad kiekvienam jaunam žmogui kabintis į gyvenimą nelengva, todėl ji džiaugėsi, kad jų auklėtinius valstybė skatina siekti mokslo.
Mokosi dauguma
Vaikų globos namų „Rytas” socialinis pedagogas Algirdas Brasas sakė, kad apie 80 procentų jų auklėtinių išlaikę abitūros egzaminus ieško galimybių mokytis toliau. Tie vaikų namų auklėtiniai, kurie iš karto pradeda dirbti, kasmėnesinės 500 Lt pašalpos nebegauna.
Tapęs studentu, vaikų namų auklėtinis gauna ir pasirinktos mokslo įstaigos numatomą stipendiją. Klaipėdos universitete visiems studentams be išimties stipendija priklauso nuo pasiektų mokslo rezultatų.
Į universitetą – vienetai
Anot vaikų globos namų darbuotojų, aukštojo mokslo siekiančių auklėtinių yra mažuma. 2004 metais viena „Danės” auklėtinė įstojo į Klaipėdos universitetą, studijuoti kūno kultūrą, 2005 metais kompiuteriais besidomintis vaikinas pasirinko informatikos studijas. Šiais metais dvyliktokų beveik nėra. Dvi merginos sulaukė pilnametystės ir paliko vaikų globos namus. „Dabar jos išėjo mokytis į gimnaziją, kad geriau pasiruoštų baigiamiesiems egzaminams, o vėliau planuoja studijuoti istoriją Klaipėdos universitete”, – pasakojo „Danės” vaikų namų direktorė R.Girinskienė.
Renkasi žemiškas profesijas
Tarp vaikų namų auklėtinių populiariausios yra darbininkiškos specialybės, kurių mokoma profesinėse mokyklose. Vyrukai dažniausiai renkasi jūrininkų, laivų statytojų, statybininkų specialybes, o merginos tampa virėjomis, kirpėjomis.
Tam, kad jaunuoliai galėtų geriau apsispręsti, kokioje srityje jie norėtų tobulintis ir kokias galimybes siūlo visuomenė, vaikų namuose rengiami specialūs seminarai: kaip pasinaudoti darbo biržos paslaugomis, apie darbo rinką Lietuvoje, apie įsikūrimo pašalpą ir socialines garantijas įsigyjant būstą.
Sugrįžta pasitarti
R.Girinskienė yra užtikrinta, kad pradėjus savarankišką gyvenimą buitinių bėdų neturėtų iškilti. Vaikų namuose visi turi savo mažas „šeimas”, vieni kitiems padeda, patys tvarkosi kambarius, skalbiasi, daro valgyti, rūpinasi aplinkos švara.
Didžiausios problemos, kaip ir kiekvienam jaunam žmogui, yra psichologinės. Pasak direktorės, vaikai nenoriai išsiskiria su vaikų namais. Išėję dažnai apsilanko, pasitaria iškilusiais klausimais.
Čia grįžta pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais ir tie, kurie jau patys sukūrė šeimas. Kai kurie iš jų turi gerai apmokamus darbus ir tvirtą padėtį visuomenėje.